2008-09-26

CD/DVD diskų katalogizavimas su „CdFly“

Šiandien užbaigiau katalogizuoti savo turimų DVD diskų kolekciją. Mat labai daug vargo būdavo, norint ką nors juose surasti. Tam labai pagelbėjo labai šauni programėlė „CdFly“.

CdFly programos išskirtinės savybės:


CdFly tai nemokoma atviro kodo programa skirta sudaryti jūsų turimų CD/DVD diskų kolekcijai. Ji iš kitų panašaus pobūdžio programų išsiskiria tuo, kad ji yra labai paprasta naudoti, bei yra labai sparti. Taip pat ji veikia įvairiose operacinėse sistemose. Viena iš naudingų savybių ta, kad ši programa naudoja atvirą sqlite duomenų bazę. Tad jos sukauptus duomenis galėsite naudoti ir su kitomis duomenų bazių programomis. Taip pat ši programa gali pasigirti puikia ir sparčia paieška.

CdFly programos pagrindiniai privalumai:

Kuriama atviro kodo principu ir yra visiškai nemokama.
Veikia Linux, Mac OS X ir Windows sistemose.
Geba išsaugoti piešinėlių miniatiūras.
Bendra paieška tarp visų suindeksuotų failų, bei diskų pavadinimų.

Trūkumai:

Ne visų diskų failus programa sugeba suindeksuoti. Iš 112 diskų, nesugebėjo suindeksuoti 6 diskų.
Trūksta galimybės prie kiekvieno disko prirašyti pastabą ar anotaciją.
Taip pat trūksta automatinio nuskenuotų diskų numeravimo.

Programos svetainė:

http://cdfly.sourceforge.net/page/Main_Page

Kaip programa atrodo?:

2008-09-25

Interneto žaidimas „TeeWorlds“


Aptikau naują multiplatforminį žaidimą „Teeworlds“. Kadangi žaidimas išties įtraukiantis, tad pabandysiu jį aprašyti.


Žaidimo esmė:

Valdyti mažą padarėlį („burbuliuką“) ir šaudyti, naikinti priešininkus. Padaras sugeba išleisti grandinę ir prisitraukti prie bet kurios sienos. Šitaip galima netgi galima „pagauti“ priešininką.

Žaidimo tikslas:

Žaidimas gali būti komandinis ir individualus. Žaidžiant komandiniu rėžimu reikia dažniausiai atlikti kokią nors užduotį, atimti iš priešininkų vėliavą, sunaikinti visus priešinikus ir pan. Žaidžiant komandiniu rėžimu, žaidimas labai primena Counter Strike žaidimą. Žaidžiant individualiu rėžimu reikia sunaikinti kuo daugiau priešininkų, visiškai taip kaip žaidime Quake.

Žaidimo grafika:

Grafika dvimatė, vektorinė. Tad ir net turint didžiausią monitorių, žaidimas atrodo puikiai.

Žemėlapiai:

Žemėlapius gali kurti pati publika, tad jų netrūksta. Nors žaidžiama dažniausiai keliuose populiariausiuose.

Žaidimo sudėtingumas.

Sudėtingumas priklauso tik tai nuo įgūdžių ir priešininkų sugebėjimo.

Ginklai:

Padarėlis gali valdyti įvairius ginklus: didelis plaktukas, pistoletas, šratinis šautuvas, kulkosvaidis, lazeris ir nindzės kalavijas. Kaikuriuose žemėlapiuose yra leidžiamas naudoti tik vienas ginklas, kituose visi. Skiriasi žemėlapiuose ginklų daroma žala, jų skaičius.

Iš kur parsisiųsti:

Linux, Mac OS, bei Windows versijas galite rasti: http://www.teeworlds.com/?page=downloads

Kaip žaidimas atrodo:

2008-09-16

Prisijaukinta DVB-T televizija Linux sistemoje



Pagaliau pavyko Linux sistemoje skaitmeninės televizijos DVB-T imtuvą. Tiesą sakant teko susidurti su tuo, kad skaitmeninės televizijos padėtis Linux sistemose yra tiesiog tragiška. Labai daug vis dar yra TV imtuvų kurių Linux sistemoje paleisti nepavyks, tiesiog nėra parašyta tinkamų tvarkyklių. Taip pat Lietuvoje yra naudojamas naujas skaitmeninės televizijos transliavimo formatas - h264/AVC. Todėl dėl to neveikia daugelis DVB-T televizijos žiūrėjimo programų, mat jos pritaikytos senam MPEG2 standartui.

DVB-T imtuvas

Mano naudojamas TV imtuvas, tai Pinnacle DVB-T Solo Stick 72e. Pirkau jį jau turbūt prieš pusę metų BMS parduotuvėje. Tada jis man kainavo 49.90Lt, kaip matote nuo to laiko, tas TV imtuvas pabrango beveik tris kartus. Įdomu kodėl?
Windows sistemoje su šiuo TV imtuvu problemų didelių nebuvo. Su juo puikiai veikia DVBviewer programa, kartus Cyberlink h264 kodeku.
Bet Linux sistemoje su juo buvo daugybė problemų. Pavyko televiziją pažiūrėti, tik tada kai atsirado nauja VLC grotuvo versija.

Pinnacle DVB-T Solo Stick 72e tvarkyklių instaliavimas OpenSUSE 10.3 sistemoje

Didžiausia problema tai ta, kad OpenSUSE 10.3 neturi visiškai jokių tvarkyklių šiam TV imtuvui. Norėdami jas įsidiegti jums reikės atlikti šią veiksmų seką:

hg clone http://linuxtv.org/hg/v4l-dvb
cd v4l-dvb/
make
wget http://vmickus.googlepages.com/dvb-usb-dib0700-1.10.fw
su <pass>
cp dvb-usb-dib0700-1.10.fw /lib/firmware/
make install

Kai visus veiksmus atliksite, prie kompiuterio prijunkite TV imtuvą. Tada paleiskite dmesg komandą. Ir jei pas jus bus rodomos tos pačios eilutės, vadinasi tvarkyklės įdiegtos sėkmingai:

usb 1-8: new high speed USB device using ehci_hcd and address 4
usb 1-8: configuration #1 chosen from 1 choice
dvb-usb: found a 'Pinnacle PCTV 72e' in cold state, will try to load a firmware
dvb-usb: downloading firmware from file 'dvb-usb-dib0700-1.10.fw'
dib0700: firmware started successfully.
dvb-usb: found a 'Pinnacle PCTV 72e' in warm state.
i2c-adapter i2c-5: SMBus Quick command not supported, can't probe for chips
dvb-usb: will pass the complete MPEG2 transport stream to the software demuxer.
DVB: registering new adapter (Pinnacle PCTV 72e)
i2c-adapter i2c-6: SMBus Quick command not supported, can't probe for chips

Televizijos paleidimas

Kiek teko bandyti , tai radau tik vieną programą kuri deramai rodytų DVB-T televiziją. Tai naujausioji VLC 0.9.2 versija. Bet deja ši programa šiuo požiūriu labai nefunkcionali, bei nepatogi naudoti. Televiziją paleisti galite taip ir matyti šiuos kanalus:
vlc dvb:// :dvb-adapter=0 :dvb-frequency=658000000 :dvb-srate=8 LTV, LTV2, LNK, TV3, TV1, BTV, Tango TV, Info TV, Liuks!
vlc dvb:// :dvb-adapter=0 :dvb-frequency=570000000 :dvb-srate=8 BBC World, TV Polonia
vlc dvb:// :dvb-adapter=0 :dvb-frequency=786000000 :dvb-srate=8 Deutsche Welle, Sport1
vlc dvb:// :dvb-adapter=0 :dvb-frequency=778000000 :dvb-srate=8 5 kanalas
  Mano surašyti kanalų paleidimų būdai yra skirti tiems kurie gyvena Kauno regione. T.y. tiems kurių antenos nukreiptos Juragių pusėn. Kitų Lietuvos vietovių gyventojams siūlyčiau naudotis http://www.skaitmenine.lt/ puslapiu.

Televizijos antena

Kadangi gyvenu Kauno centre ant Žaliakalnio kalno šlaito, tai prastu televizijos signalu negaliu skūstis. Iš pradžių bandžiau žiūrėti su paprasta kambarine antena su stiprintuvu, bet su pastaraja vaizdas dažnai išsibarstydavo kvadračiukais.
Dabar nusipirkau už 39Lt labai panašią į šią anteną. Dabar vaizdo signalas tiesiog puikus.

Vaizdo kokybė

Lyginant su paprasta analogine televizija, vaizdo kokybė išties stulbinanti. Bet kiek teko matyti tai GALA IPTV, Viasat ir Mikrovisatos televizijos kolkas kokybės atžvilgiu pranašesnės.
Bet vis dėl to mančiau DVB-T televizijos kokybė dar turi daugybę neišnaudotų resusrsų. Mat vaizdo kraštuose esančios juodos juostos rodo, kad signalas imamas iš senų analoginių šaltinių. Kai bus pradėtas DVB-T srautas imti iš televizijos studijų skaitmeniniu formatu, tada vaizdo kokybė stipriai pagerės. Gal būt net prilygs DVD  filmų kokybei.

Keletas vaizdų







2008-09-15

Optimalus plius internetas ir Pirelli maršrutizatorius

Šiandien jau bus visa savaitė, kaip naudojuosi nauju TEO interneto paslaugų planu „optimalus plius“. Taigi jau spėjau susidaryti bendrą vaizdą apie šį naująjį interneto planą.
zebra

Interneto planas „optimalus plius“

Naujo plano pajungimas

Naujo interneto plano įjungimas vyko labai sklandžiai. Iškart pats nuvykau į TEO klientų aptarnavimo skyrių. Ten viską maloniai paaiškino ir išdėstė visas smulkmenas. Ten pat iškart pasirašiau interneto tiekimo sutartį ir gavau naująjį modemą. Kadangi ten apsilankiau penktadienį, tai interneto planą prižadėjo įjungti pirmadienį ryte. Taip pat pasiūlė nusipirkti iš jų bevielį interneto maršrutizatorių. Pabrėžiu, pasiūlė bet nevertė, priešingai nei kaip esu skaitęs daugelyje interneto forumų.

Kai atėjo pirmadienis, tereikėjo tik pajungti naująjį modemą ir internetas pagal naują planą pradėjo veikti iškart. Ir net nebuvo visiškai jokių interneto ryšio sutrikimų.

Pats pirmas man nepatikęs dalykas tai plano keitimo mokestis - 100Lt. Mano akimis žiūrint tai neetiškas mokestis iš TEO pusės ir tai tik parodo, kad ši bendrovė visiškai negerbia savo klientų.

Taip pat man nepatiko TEO siūlomų modemų „gausa“. O tiksliau tos gausos nebuvimas, t.y. vienintelis Pirelli DISCUS™ DRG A125G. Nesuprantu, kodėl ši kompanija kartu negalėtų siūlyti ir Linksys, Zyxell, Buffalo maršrutizatorių. Juk ne aš vienas labai skeptiškai vertinau jų siūlomą ir niekam negirdėtą Pirelli maršrutizatorių. Pirkau iš TEO šį maršrutizatorių vien todėl, kad neturėjau jokio pasirinkimo. Linksys WAG200G man buvo pernelyg mažai funkcionalus, o kitų variantų tiesiog nebuvo, arba būtų tekę jų laukti ilgai.

Sparta

Parsiuntimo sparta Lietuvoje svyruoja nuo 2mbps iki 3Mbps. Ir tik retkarčiais pakyla iki 4mbps. Iš užsienio užtikrintai siunčia 1mbps sparta. Ir galiu pasakyti, kad šios spartos man daugiau nei pakanka.

Išsiuntimo (upload) sparta tapo tiesiog juokinga - 512kbps. Kai tuo tarpu senesnis interneto planas galėjo pasigirti 786kbps. Ir dėl to man kyla didelis nepasitenkinimas. Apskritai nesuprantu, kodėl TEO parinko tokią mažą Upload spartą. Anot wikipedia ADSL2 gali pasiekti net 3.5mbps išsiuntimo spartą.
Žiūrint Joost televiziją, vaizdas dažnai trūkčioja būtent dėl upload spartos, su senesniu interneto planu televizija veikė geriau. Torrentus siunčiant irgi panašus efektas. Kas iš to, kad failą parsiunčia tris kart greičiau, jei po to vistiek juos reikia laikyti neišjungiant visą dieną, kad torrentų sistemose reitingus palaikyti normalius. Vienintelis privalumas tai Vimeo ir Youtube puslapiai. Dabar prieš žiūrint vaizdo klipą, visiškai nereikia laukti.

Jeigu norite spartos įrodymų, štai Speedtest.net rezultatai:





Bevielis TEO modemas Pirelli DISCUS™ DRG A125G.

Vienintelę oficialią šio modemo informaciją galima rasti tik tai čia: http://www.pirellibroadband.com/en_IT/browser/attachments/pdf/PirelliDRGA125G.pdf. Ir ten praktiškai jokios naudingos informacijos nėra.

Bendros savybės

Taigi tai ganėtinai funkcialus ir universalus Linux pagrindu veikiantis įrenginys. Savyje turintis ADSL2+ modemą, 100mbps skirstytuvą (switch), bei bevielio tinklo adapterį galintį veikti Access Point rėžimu.

Įrenginyje yra įrengtos 4 LAN/UTP jungtys, tačiau tik dvi iš jos skirtos prijungti kompiuterius. Kitos dvi jungtys skirtos GALA televizijai ir FFTH optiniam internetui. GALA televizijos prievadą galima nesunkiai išjungti, taip pasidarydami vietą prijungti trečiajam kompiuteriui.

Maršrutizatorius turi ir USB prievadą. Kuris yra puikiai suderinamas su OpenSUSE 10.3 ir galbūt kitomis Linux sistemomis.

Bevielis tinklas
Maršrutizatorius gali veikti 802.11b ir 802.11g standartais. Bet kadangi visi mano tinkle esantys nešiojami kompiuteriai palaiko „g“ standartą. Tai aš „b“ rėžimą tiesiog išjungiau. O prie jo aš prijungiau netgi 4 nešiojamuosius kompiuterius bevieliu būdu. Ir visi jie vienu metu kuo puikiausiai veikė.
Ryšio stiprumas geras. Bevielis internetas veikia visuose namo aukšto kampuose, ir puikiausiai veikia per kelias storas sienas.

Sparta
Bevielio tinklo greitis. Kopijuojant iš stacionaraus kompiuterio pajungto LAN kabeliu failus į nešiojamąjį, bevielio tinklo sparta tesiekia geriausiu atveju tik ~25mbps. Priešingu atveju , kopijuojant iš nešiomojo į LAN kompiuterį sparta jau siekia ~48mbps. Tačiau tuo metu kai vyksta kopijavimas internete naršyti tampa sunkiai įmanoma. Tai rodo, kad maršrutizatoriaus procesorius yra pernelyg silpnas.
Tarp kompiuterių sujungtų LAN kabeliais sparta siekia ~90mbps.


Norėčiau įspėti vartotojus besiruošiančius įsivesti „optinius“ interneto planus. Šis TEO maršrutizatorius tiesiog nepajėgs apdoroti visos galimos linijos spartos. Siūlau išsirinkti kažką iš šio sąrašo viršaus, ar bent jau vidurio.

Konfigūravimas ir papildomos funkcijos
Šis maršrutizatorius turi labai daug ir įvairių funkcijų: QoS, IPSec, DDNS, įvairūs Remote Administration, įvairūs sisteminiai log'ai ir t.t. Tačiau visa maršrutizatoriau konfigūracija yra labai paini ir kebli. Pačiam teko ne sykį pasinaudoti „Reset“ mygtuku.
Labiausiai man asmeniškai įdomi funkcija, tai QoS. Ji leidžia nustatyti įvairioms programų rūšis interneto srauto prioritetus. Dėl to, pvz. įsijungę torrent programą nejausime interneto puslapių vartymo sulėtėjimo. Na galiu pasakyti, kad ši funkcija veikia, gal ir ne idealiai, bet vis geriau nei nieko.
Dar vienas patinkantis dalykas, tas, kad parinkus kokią nors nuostatą nereikia perkrauti iš naujo viso įrenginio. Nuostatos įsigalioja iš kart. Priešingai nei, kad su D-Link ar DD-WRT firmware įrenginiais.

Stabilumas
Na dar per mažai laiko praėjo, kad būtų galima vertinti šio įrenginio stabilumą. Maršrutizatorius veikia dar tik aštuonias paras be sustojimo. 

Kaina
Be sutarties TEO šį įrenginį parduoda už 200Lt, su vienerių metų sutartimi  150Lt, dviejų - 100Lt, trijų 20Lt. Aš pirkau su vienerių metų sutartimi už 150Lt. Galiu pasakyti, kad šis maršrutizatorius vertas tokios kainos, bet pasirašyti trejų metų sutartį, mano manymu, yra nelogiška.

2008-09-03

Google Chrome - nauja interneto naršyklė

Visai nelauktai sulaukėme iš Google „nedidelio“ siurprizo, t.y naujosios naršyklės Google Chrome. Ir panašu, kad tai bus pati karščiausia ir labiausiai diskutuojama šio mėnesio IT naujiena. Na daug aš nekalbėsiu , juolab kad jau visi tinklaraščiai ir naujienų puslapiai jau seniai ko gero spėjo šią naršyklę aprašyti.



Naujosios naršyklės savybės:

  • Sparta. Tiek naršyklės paleidimo, tiek ir puslapių vartymo sparta išties įspūdinga. Įspūdinga ir Javascript vykdymo sparta, Sunspider Javascript Benchmark testą atlieką beveik dvigubai greičiau (2997ms) nei, kad iki šiol sparčiausia javascript naršykle laikytoji Mozilla Firefox 3.0 (5987ms). 
  • Standartų laikymasis. Naršyklė naudoją vieną iš pažangiausių standartų laikymosi požiūriu WebKit internetinį varikliuką. Tą patį varikliuką naudoja Safari ir KDE 4.x naršyklės. Google Chrome naršyklė įveikia net 76%, kai tuo tarpu Firefox te surenka 71%. 
  • Paprastumas. Naršyklėje tėra tik pačios reikalingiausios funkcijos. Ekrane visiškai nėra jokių be reikalingų komponentų, todėl ši naršyklė sutaupo nemažai ekrano vietos. Pačios naršyklės dizainas, asmeniškai man pačiam, išties irgi patinka. 
  • Paieška. Nuo šiol labai paprastai ir greitai galėsime atlikti paiešką tarp visų savo naršytų puslapių. O anksčiau tam atskirai reikėdavo turėti, daug resursų naudojančiąją Google Desktop paieškos sistemą.
  • Tobulesnės kortelės.  Šioje naršyklėje atvėrę naują kortelę, matysime ne tuščią langą, o paskutinių lankytų ir mėgiamiausių puslapių sąrašus. Taip pat ir pačias korteles žymiai lengviau galime valdyti. Galime jas lengvai kilnoti iš vienos į kitą, galime iš vieno lango perkelti į kitą ir netgi bet kurią kortelę galime ištempti į laisvą lango vietą. Tai sukurdami visai naują langą. 
  • Stabilumas. Kiekvienai kortelei atskiras procesas. Dėl to nulūžus vienai kortelei, nenulūš visa naršyklė. be to naršyklė žymiai geriau išnaudos kelis branduolius turinčius procesorius. Na, bet tame yra ir vienas trūkumas, kiekvienas atskiras procesas sau pasiima ir papildomą kiekį RAM. Ir lyginant su Firefox, Google Chrome atminties naudojimo atžvilgiu stipriai atsilieka.
  • Priemonės skirtos web programuotojams. Šią naršyklę turėtų pamilti visi tinklapių kūrėjai. Mat joje yra pilnavertis javascript redaktorius ir visus su kuo atliktus pakeitimus galime stebėti realiu laiku. 
Galimos šios naršyklės atsiradimo priežastys:
  • Google turbūt ne vienerius metus šią naršyklę naudojo savo vidiniams tikslams. Dėl patogių puslapių kūrimo priemonių ši naršyklė, ko gero tarnavo kuriant ne vieną Google internetinę apilkaciją. 
  • Google anksčiau nepakankamai sugebėdavo įtakoti naujų interneto standartų kūrimą ir paplitimą. Turėdama pilnavertę naršyklę, kuri galbūt užims ne mažą dalį rinkos, ši kompanija galės nevaržomai diktuoti tolimesnę interneto plėtros kryptį. 
  • Laisvas WebKit internetinių puslapių varikliukas. Kaip jau ir sakiau WebKit naudoja tiktai Safari ir Konqueror 4 naršyklės. Safari naršyklė paplitusi tik Mac OS  sistemose, o Konqueror naršyklės beveik išvis niekas nenaudoja. Tad galime sakyti, kad WebKit varikliukas buvo visiškai laisvas, tad tuo Google ir pasinaudojo.  
  • Rinkoje trūko itin paprastos ir „lengvos“ naršyklės. Kai atsirado pačios pirmosios Firefox versijos (0.x, 1.x), žmonės liovėsi naudoję Internet Explorer 6 dėl to, kad šis buvo labai „ne rangus“ su absurdiškai sudėtinga aplinka. Dabar Firefox „išsipūtė“, t.y. joje atsirado labai daug įvairių funkcijų. Bet deja ne visiems visos Firefox funkcijos yra reikalingos, kai kuriems tiesiog trūko tos ankstesnės naršyklės. Taigi Google Chrome užėmė šią vietą. 
Galimos rizikos:
  • Didžiausia rizika būtų ta, kad ji pasinaudos savo monopoline padėtimi ir pradėtų ignoruoti kitas naršykles. Blogiausias scenarijus būtų tada, kada vartotojai nebegalėtų naudoti su kitomis naršyklėmis Google aplikacijų ir turėtų priverstinai naudoti Chrome naršyklę. 
  • Privatumas nuo Google su šia naršykle tiesiog nebeegzistuos. Mano manymu Chrome naršyklė Google gelbės indeksuojant puslapius. Taip pat renkant apie patį vartotoją tam tikrą informaciją pagal kurią Google galėtų pateikti vartotojui jam kuo priimtinesnę reklamą. 
Perspektyvos:
  • Pirmiausia mano manymu Google Chrome naršyklė didžiausią dalį vartotojų pasiims iš patyrusių Firefox ir Opera naudotojų gretų. Na gal dar keletas per bėgs ir iš IE naudotojų, susigundę žinomu Google vardu. 
  • Google yra susitarusi su kompiuterių gamintoju Dell, dėl google programų ir tarnybų diegimų į Dell kompiuterius. Žinant tai, kad Dell pagamina net ~20% visų kompiuterių, o vartotojai dažniausiai naudoja tai kas jau įrašyta, tai Google Chrome naršyklės dalis pastoviai augs. Ir augs Internet Explorer naršyklės sąskaita.
  • Kadangi Google Chrome tokia „lengva“ ir minimalistinė tai ji puikiausiai įsitaisys visuose mažuosiuose kompiuteriuose (ASUS EeePC, MSI Wind, Acer Aspire One ir kt...). Na žinoma dar tereikia sulaukti Google Chrome Linux versijos. Šioje vietoje naršyklė išstums Mozilla Firefox.
  • Atsiradus penktajam pilnaverčiui dalyviui sustiprės konkurencija tarp atskirų našyklių kūrėjų. Turėti prasidėti tikri naršyklių karai. Ir pagrindiniai dalyviai bus Mozilla Firefox vs Google Chrome. 
Parsisiuntimo adresas:
http://www.google.com/chrome

Keletas vaizdų: