OpenSUSE ir piršto antspaudų skaitytuvo konfigūravimas

Jau kelerius metus turiu kompiuterį su integruotu piršto antspaudų skaitytuvu. Bet tiek laiko neturėjau minčių jį kada nors išbandyti. Pasirodo jį naudoti kartu su OpenSUSE 11.2 sistema yra visai paprasta. Pirštų antspaudų (FingerPrint) skaitytuvus ko gero turi vis ThinkPad ir kiti brangesni ar verslo klasė nešiojami kompiuteriai. Pirštų apsaugos sistemų saugumo tikrai nenagrinėsiu. Mitų griovėjai ją jau nulaužė, bet kažin ar kas iš mano ar jūsų aplinkos darytų tą patį. Juolab kad visas prisijungimo prie sistemos naudojant piršto antspaudą yra labai greitas ir paprastas.

Konfigūravimas:

1. Atsidarykite Yast. Ir pasileiskite FingerPrint konfigūravimo įrankį:
   
2. Atsidariusiame lange pažymėkite „Use Fingerprint Reader“ ir „Start User Management after finish“. Ir spauskite Finish.
   
3. Naujai atsidariusiame lange pažymėkite savo vartotoją ir spauskite „Edit“.
   
4. Vėlgi naujai atsidariusiame lange pažymėkite „Set the User's Fingerprint“. Pažymėję spauskite „Add or Remove Plug-in“. Vėliau spauskite „Launch“ ir galiausiai įveskite savo piršto duomenis perbraukdami pirštu per skaitytuvą.
   

Prisijungimas naudojant piršto antspaudą:

Prisijungti labai paprasta. Tereikia tik prisijungimo lange paspausti „Unlock“ mygtuką ir perbraukti pirštu per skaitytuvą. Viskas labai paprasta ir greita.

Goggles muzikos grotuvas

Atsibodo kankintis su Amarok grotuvu. Kurio antroji versija yra kažkoks nesusipratimas. Laimei, kad atradau kitą, žymiai paprastesnę ir geriau veikiančią programą. Tai Goggles Music Manager.

Goggles Music Manager tai muzikos kolekcijos programa skirta, kuri gali sukatalogizuoti jūsų muziką pagal žanrą, atlikėją, albumą ar dainą.

Pagrindinės savybės:

• Paprasta, lengva ir reikalaujanti ypač mažai kompiuterio resursų.
• Palaiko Ogg Vorbis , FLAC, MP3 , MP4 , ASF ir Musepack audio failų formatus.
• Palaiko albumų viršelių paveikslėlius prisegtus prie pačių audio failų arba atskiruose failuose.
• Audio žymų redagavimas ir automatinis failų pavadinimų pervadinimas. Galimybė vienu metu redaguoti kelių failų žymas.
• Protingas rikiavimas. Rikiuojant yra neatsižvelgiama į tokius bereikšmius žodelius kaip „the, a, an“.
• Grojaraščių palaikymas. Kiekvienam grojaraščiui galima nusistatyti atskiras rodymo ir rikiavimo taisykles.
• Muzikos bibliotekos sąrašą ar grojaraščius galima eksportuoti tokiais formatais kaip: XSPF,PLS,Extended M3U,M3U, CSV.
• Drag-and-drop palaikymas tiek tarp KDE, tiek ir tarp Gnome programų.
• Parašyta naudojant FOX bibliotekų rinkinį. FOX tai pačios sparčiausios grafinės aplinkos bibliotekos iš visų.
• Naudoja vieną iš funkcionaliausių, xine multimedia varikliuką audio failų grojimui.
• Keičiamos ikonos. Kompiliuojant programą galima nustatyti naudojamą Gnome ar KDE ikonų stilių.
• Konfigūruojama grafinė aplinka su galimybe nustatyti minimalistinę programos išvaizdą. Jei programa sukompiliuota su FOX 1.7, yra galimybė persijungti į viso ekrano režimą su klavišu F11.
• Duomenims saugoti naudojama lengva ir sparti duomenų bazė SQLite3.
• Last-FM palaikymas.
• Ekvalaizeris.

Asmeniniai pastebėjimai:

Privalumai:

• Veikia itin sparčiai: Startuoja iškart, RAM suvartojimas tik 30MB, procesoriaus apkrovimas minimalus.
• Yra visos būtiniausios funkcijos. Nieko netrūksta.
• Patogi naudoti.

Trūkumai:

• Nelabai estetiškai atrodo.

Nuorodos:

• Projekto tinklapis: http://code.google.com/p/gogglesmm/

OpenSUSE 11.2

Šiandien pasirodė ilgai laukta OpenSUSE 11.2 versija. Į naująją OpenSUSE versiją įtrauktos stipriai patobulintos Firefox, OpenOffice.org, GNOME, KDE versijos. Taip pat įtraukta virš 1000 atviro kodo darbastalio programų, įskaitant visokeriopą serverių programinę įrangą ir programų kūrimo pagrindinius įrankius.

Sistemos branduolys

OpenSUSE 11.2 naudoja patį naujausią 2.6.31 Linux sistemos branduolį. Standartinė failų sistema nuo šiol bus Ext4, kuri garantuos žymiai didesnę veikimo spartą. Žinoma ir toliau palaikoma senoji Ext3 ir kitos failų sistemos, bet naujiems diskų skirsniams bus siūloma naudoti Ext4.

Naujas darbastalio sistemos branduolys - nuo šiol OpenSUSE turės dvi Linux sistemos branduolio versijas, vieną serveriams, kitą darbastalio kompiuteriams. Tai padaryta tam, kad tiek vienu, tiek ir kitu atveju būtų pasiekti geriausi funkcionalumo ir našumo rezultatai.

OpenSUSE 11.2 atnaujintas įrenginių tvarkyklių rinkinys, o tai reiškia dar didesnį skaičių palaikomų įrenginių. Ypatingas dėmesys skirtas NetBook tipo kompiuteriams. Kuriant šią sistemą stengtasi įtraukti visų šiuo metu esančių rinkoje NetBook kompiuterių palaikymą.

Darbastalis

OpenSUSE kaip ir anksčiau tęsia tradiciją į sistemą įtraukti unikalių darbastalio patobulinimų. Į OpenSUSE 11.2 įtrauktos dvi pagrindinės naujausių versijų darbastalio aplinkos: KDE 4.3 ir GNOME 2.28.

KDE vartojai galės pasidžiaugti FireFox ir OpenOffice programų integracija į KDE4 grafinę aplinką. Taip pat nemažai programų pritaikytos naujai KDE4 aplinkai įskaitant: KNetworkManager, Amarok, Digikam, k3b, Konversation ir kitas.

Gnome vartotojams turėtų patikti naujas aplinkos stilius pavadinimu „Sonar“.

Nesvarbu kokią grafinę aplinką vartotojas benaudotų, jis galės pasidžiaugti naujomis interneto naršyklės ir ofiso programų rinkinio savybėmis. Mozilla Firefox 3.5 suteiks naujas naršymo galimybes įskaitant kortelių perjungimo galimybę Ctrl+T klavišais ir privataus naršymo rėžimą ir kitas. OpenOffice.org 3.1 atneš dar daugiau patobulinimų, pavyzdžiui patobulinta dokumento komentarų funkciją ar stipriai patobulintą grafinių objektų valdymą.

Socialinių tinklų palaikymas ir programos

Į daugelį programų įtrauktas socialinių tinklų tokių kaip Facebook ir Twitter palaikymas. Įdiegta taip pat keletas šiam tikslui naujų programų. Visa tai yra patogiau ir paprasčiau nei naudojimasis internetinėmis tarnybomis.

• choqok - Naujas KDE4 grafinės aplinkos twitter ir identi.ca socialinių tinklų klientas
• gwibber - Naujas GNOME grafinės aplinkos klientas palaikantis Twitter, identi.ca, Facebook ir kitus socialinius tinklus.
• kopete - KDE pokalbių programa kuri nuo šiol palaiko Facebook IM protokolą.
• socialinių tinklų plasmoidai: KDE 4.3 atsineša su savimi Twitter/identi.ca ir openDesktop plasmoidus

Skirsniai ir failų sistemos

• ext4 failų sistema tapo pagrindinė naujai instaliuojamoms sistemoms.
• Btrfs naujos kartos failų sistema. Šią failų sistemą nuo šiol palaiko YaST konfigūravimo įrankis.
• YaST disko skirsnių kūrimo ir formatavimo įrankis, tapo dar paprastesnis ir funkcionalesnis.
• Atsirado galimybė užšifruoti visą disko skirsnį.

YaST patobulinimai

Į OpenSUSE 11.2 sudėtį įtraukta šio įrankio WEB aplinka. Tai padės lengviau sistemą administruoti nuotoliniu būdu. Atsirado galimybė ateityje internetu atnaujinti sistemą iš vienos OpenSUSE versijos į kitą, neperinstaliuojant visos OS.

Ir aišku nuo šiol YaST konfigūravimo įrankis turės naują logotipą.

Atnaujinimai ir siuntiniai:

Atnaujintos failų parsiuntimo galimybės su Zypper:

• Geresnis paketų parsiuntimas. Nuo šiol sistema pasirinks sparčiausiai veikiantį serverį.
• Galimybė tik parsisiųsti paketą be automatinio instaliavimo.
• Patobulintas paketų atnaujinimo įrankis GNOME grafinėje aplinkoje.

Media:

OpenSUSE 11.2 turi du svarbius instaliacijos laikmenų pakeitimus:

Pirmais tai hibridiniai ISO atvaizdai. Jie leidžia paprastai sistemos instaliaciją įrašyti į USB raktus ir iš jų instaliuoti ar paleisti OpenSUSE sistemą. Kaip tai atlikti? Tai paprasta:

• Atsidarykite Linux konsolės langą.
• Įkiškite USB raktą
• Susiraskite savo USB įrenginio adresą (pvz., /dev/sdb, /dev/sdc, ir t.t.).
• Ir paleiskite šią komandą: sudo dd if=<ISO FILENAME> of=<USB DEVICENAME> bs=4M

Ir leidę komandai užbaigti darbą iš to USB rakto galėsite laisvai instaliuoti NetBook ar kokį kitą kompiuterį, ar tiesiog įkrauti OpenSUSE sistemą be instaliavimo.

Kita naujiena, atsiradęs spausdintuvų palaikymas LiveCD diskuose. Iš šių diskų užkrovę sistemą dabar galėsite be vargo spausdinti ką tik norite. Taip pat į šių diskų sudėtį nepamiršta įdiegti grafikos programos The GIMP.

O taip naujoji sistema atrodo:

openSUSE 11.2 KDE grafinė aplinka su pasirinkta standartine „AIR“ tema:

openSUSE 11.2 GNOME grafinė aplinka su pasirinkta standartine „Sonar“ tema:

Naujai atrodantis QT4 pagrindu iš naujo sukurtas YaST konfigūravimo įrankis:

GIMP grafinis redaktorius paleistas sistemoje veikiančioje iš LiveCD disko

Nuorodos

• Angliškas pristatymas: http://en.opensuse.org/OpenSUSE_11.2
• Parsisiuntimo puslapis: http://software.opensuse.org/112/lt

AudioThumbs įskiepis KDE4 failų naršyklėms

Prieš porą dienų pavyko parašyti dar vieną KDE4 aplinkos įskiepį. Šį kartą tai įskiepis leidžiantis vietoje standartinių ikonų naudoti audio failuose įklijuotus paveikslėlius. Tai dažniausiai būna Audio CD albumo viršelis. Šitaip pagal viršelį failų naršyklėje lengviau rasti norimą albumą, atlikėją ar dainą. Palaikomi audio formatai: MP3 ir FLAC. Ateityje ketinu jų įtraukti daugiau.

Jeigu norite įterpti paveiksliukus ar redaguoti audio failų žymas („Tag“), naudokite Kid3 ar kokią kitą ID3 redagavimo programą.

Parsisiuntimas:

Projekto išeities tekstus galite pasisiųsti iš kde-look.org svetainės.

Kubuntu paketus rasite čia: https://launchpad.net/~samrog131/+archive/ppa

Arch - http://aur.archlinux.org/packages.php?ID=31739

OpenSUSE 11.2 - http://download.opensuse.org/repositories/home:/Vytax/

Kompiliavimas iš išeities tekstų:

cd ~/AudioThumbs-0.1

mkdir build

cd build

cmake -DCMAKE_INSTALL_PREFIX=`kde4-config –prefix` ..

make

sudo make install

kbuildsycoca4

Minitube - Naujas Youtube grotuvas

Visada smagu išbandyti naujai atsiradusią atviro kodo programą. Šį kartą tai bus Minitube.

Minitube - tai programa skirta groti video įrašams iš Youtube puslapio. Tai paprasta programa pagal pateiktus paieškos raktažodžius formuojanti grojaraščius ir juos iš kart grojanti. O tai suteikia televizijos įspūdį.

Programa visiškai nenaudoja jokios Web sąsajos ar Adobe Flash grotuvo. Dėl to ji veikia ypač sparčiai. Vaizdo įrašo grojimui naudojamas sisteminis video grotuvas. Kas garantuoja geresnę vaizdo kokybę ir spartą.

Programa rašyta su QT4 ir yra multiplatforminė. Programos autorius pateikia sukompiliuotas programos versijas Linux, Mac OS ir Windows vartotojams.

Iš pagrindinių privalumų galima būtų paminėti: sparti, paprasta, patogi. Iš trūkumų pastebėjau tik: Galėtų groti Youtube HD kokybės įrašus jei įmanoma, dabar groja tik HQ kokybės įrašus. Ir galėtų būtų galimybė išsaugoti video įrašus diske, juolab kad programa juos vistiek parsisiunčia.

Norėčiau pastebėti, kad programa puikiai atitinka Unix filosofiją. Programa atlieka tik vieną konkrečią funkciją, bet užtat tą funkciją atlieka puikiai.

Nuorodos:

Programos autorių puslapis: http://flavio.tordini.org/minitube

OpenDict Plasmoidas KDE4 grafinei aplinkai

Per porą vakarų išėjo pagaminti štai tokį KDE4 aplinkos plasmoidą. Tai supaprastinta OpenDict žodyno versija kurią galima įsidėti tiesiog į patį KDE4 darbalaukį. OpenDict tai lietuvių sukurta atviro kodo ir universali žodynų programa. Detalesnį aprašymą galite pasiskaityti čia: http://www.akl.lt/projektai/?doc=OpenDict.html

Panorau šį projektą padaryti dėl to, kad pati OpenDict programa yra man pernelyg sunkiai pasiekiama ir nepatogi. Programa ganėtinai lėtai pasileidžia, be to ir paleidus dar papildomai kas kart reikia pasirinkti žodyną. O šitas plasmoidas bus visada po ranka, kai tik staiga prisireiks išsiversti kokį nors nesuprantamą žodį.

Šis įskiepis, kaip ir pati OpenDict programa yra parašyti Python kalba. Pradėjau šį darbą neturėdamas nė jokio supratimo apie šią kalbą. Tad viską stengiausi atlikti kuo paprasčiau. Originalioje OpenDict programoje yra sudėta daugybė įvairių apsaugų nuo lūžimų ir pan. Aš jų iškart stengiausi nenaudoti. Jas galbūt įdiegsiu vėliau, jei to prireiks. Lygiai tai pat ir su įvairiomis funkcijomis, įdiegiau tik pačias pagrindines, nes esu tikras, kad jų visų čia ir nereikia.

Norėčiau iškart įspėti, šis plasmoidas dar toli gražu nebaigtas. Čia dar tik pati pradinė stadija. Gali pasitaikyti daugybė lūžimų ar kokių kitų neveikimų. Būčiau dėkingas jei apie tai praneštumėte.

Kas reikalinga šio plasmoido veikimui:

• KDE 4.3 grafinė aplinka. (Teoriškai turėtų veikti ir su KDE 4.2, bet netestuota)
• OpenDict 0.6.3 žodynas (Su senesnėmis versijomis nebandyta)
• OpenDict programa privalo būti įdiegta standartiniame „/usr/share/opendict“ kataloge
• Būtini šie paketai (skirtingose distribucijose jie vadinasi kitaip): python-qt4, python-sip, python-kde4, python-kdebase4

Įsidiegti šį plasmoidą galite taip:

> wget http://vytax.freehostia.com/opendict_plasmoid-0.1.plasmoid

> plasmapkg -i opendict_plasmoid-0.1.plasmoid

Galima įdiegti ir per grafinį „Add Widget“ dialogo langą jame pasirinkus „Install Widgets From Local File“.

Nuorodos:

• Patį OpenDict žodyną galite parsisiųsti iš čia: http://opendict.idiles.com/files/

Lietuvos seimo e-pašto saugumas?

Šiandien pro akis nepraslydo atėjęs laiškas iš webmail.lrs.lt pašto sistemos. Dėl įdomumo nusprendžiau atverti šį adresą. Ir labai nusistebėjau kai išvydau štai ką:

Norint patekti į puslapį Firefox naršyklėje reikia paspausti papildomai kelis mygtukus ir perskaityti pranešimą, kad saugumo sertifikatas yra visai ne saugus:

Na jei tai būtų eilinis puslapis tai nekreipčiau dėmesio. Betgi čia Lietuvos respublikos seimas. Svarbesnės įstaigos Lietuvoje gi negali būti. Įdomu kas čia kaltas? Eilinis nekokybiškas viešasis pirkimas? Seimo IT skyriaus nekompetencija? Kriiiizė, juk patikimi sertifikatai kainuoja?

Windows 7 vs Linux: karas tesiasi

Pasirodo Microsoft rengia specialius „Microsoft ExpertZone“ apmokymus didžiųjų kompiuterių prekybos tinklų pardavėjams. Išklausę šį kursą gauna galimybę įsigyti vieną iš Windows 7 licenzijų tik už 10$ (Įdomu kodėl neduoda nemokamai?). Daug kam kelia nuostabą kursuose įtrauktas modulis skambiu pavadinimu „Windows 7 vs Linux“.

Taigi keletas skaidrių:

Na čia gal nieko baisiai blogo.

Ir čia daugmaž tiesa.

O šiose dviejose skaidrėse stipriai nusišnekėta:

• Fotoaparatai, kameros, iPod, ir beveik visi MP3 grotuvai yra sėkmingai palaikomi Linux sistemos. Kažin kodėl pati Microsoft nutyli, kad pavyzdžiui Apple iPod palaikymas atsiranda tik įdiegus iTunes.
• Linux 64bit. sistema yra suderinama su daugiau spausdintuvų ir skenerių negu Windows 7 64bit. Tai faktas.
• Windows Live Essentials. Na iš tikrųjų Linux nepalaiko šių programų, bet juk ne kas kita dėl to kalta kaip tik pati Microsoft, kadangi ši neišleido Linux palaikymo.
• Žaidimai. Na Linux iš tikrųjų turi rimtų problemų su žaidimų palaikymu. Bet paminėtas žaidimas „World of Warkraft“ puikiai veikia Linux sistemoje naudojant wine, Cedaga ar CrossOver Games.
• Techninį palaikymą Linux sistemoms bet kada galima įsigyti iš RedHat, Canonical, Nowell ir kt.
• Video pokalbiai sėkmingai galimi Pidgin, Skype ir kitose pokalbių programose.
  

Prie šių keturių skaidrių prikibti irgi per daug neturiu kur.

Čia jau nusišnekėta iš peties. Nesuprantu ką gali gąsdinti failų skaičius kurį siunčia atnaujinimo programa. Svarbu kad sistemos atnaujinimo procesas būtų paprastas ir aiškus. O juokingiausia tai, kad Microsoft savo atnaujinimo sistemos nelankstumą ir gremėzdiškumą laiko didžiausiu privalumu. Kam gali patikti kai sistema pati savaime be vartotojo žinios siunčia kažkokius atnaujinimus ir juos instaliuoja? Ir negana to dar nutraukia atliekamus kompiuterio darbus perkraunant kompiuterį?

Žodžių sąrašas kuriais anot Microsoft negalima apibūdinti Linux, bet užtat jie tinka Windows 7. Mano nuomone didesnioji dalis išvardintų frazių puikiai ar net labiau tinka Linux: Features & Values, Interface Design, Experience, Internet Connection, Comfort & Design, Personalization, Change of Pace, Maximum Protection, Peace of Mind, Value & Dependability.

Tuos žodžius kuriais Microsoft apibūdino Linux sistemos saugumą lygiai taip pat galima pritaikyti ir Windows.

Asmeninė nuomonė:

Ši Microsoft paskaita tai eilinis žmonių protų plovimas. Savo absurdiškumu nenusileidžiantis šiam garsiam RHEL ir Windows Server palyginimui. Ir nepaisant to, tai duoda savo vaisių. Kaip pastebiu internete vis daugėja žmonių kurių teikia, kad Linux yra ypač pažeidžiama ir nesaugi, kad Linux grafinė aplinka yra labai baisi tartum iš praėjusio dešimtmečio, kad Linux turi didelių problemų su tvarkyklėmis ir t.t.

Bet galima pasidžiaugti vienu dalyku. Microsoft mato Linux sistemose didelę potencialią grėsmę. Vadinasi visa atviro kodo bendruomenė eina teisingu keliu.

Quake Live jau veikia Linux ir Mac sistemose

Gera žinia Linux ir Mac sistemų žaidėjams. Jau kelias dienas kaip galima žaisti internetinį Quake Live žaidimą naudojant Linux ir Mac operacines sistemas. Ši naujiena buvo pristatyta per „ID Software“ spaudos konferenciją.

Ir per šio antradienio (2009.08.18) buvo žaidime įdiegta daug naujų klaidų ištaisymų ir patobulinimų, tarp kurių ir naujų OS palaikymas.

Quake Live tai legendinio Quake žaidimo atgimimas internete. Čia galima žaisti tiek prieš kitus žaidėjus, tiek ir galima žaisti vienam prieš kompiuterinius botus. Sistema stengiasi, kad tam pačiam žaidimo raunde nepakliūtų ypač skirtingą žaidimo lygį pasiekę žaidėjai. Čia galima matyti savo, draugų ir kitų žaidimo dalyvių statistiką, lavinti trūkstamus įgūdžius ir t.t. Na vienu žodžiu, čia yra viskas ko reikia Quake žaidimo mokymuisi ir maloniam žaidimui.

Kad būtų galima žaisti šį žaidimą Linux ir Mac sistemose būtina turėti Firefox naršyklę. O po to tereikia užsiregistruoti Quake Live puslapyje. Registracijos metu į naršyklę bus įdiegtas specialus Quake įskiepis. Beje noriu iškart įspėti, kad pasibaigus registracijai ir norint toliau žaisti, žaidimas siūsis sau failus. Jų ten maždaug apie ~300MB. Tad kas turi lėtesnį internetą, tai gali užtrukti.

Nemokamai lietuviškai DVB-T televizijai ateina galas?

Šiandien Lietuvos dienlaikraščių portalai (vz.lt, 15min.lt) skelbia apie siūlymą priimti įstatymo projektą kuris suteikia galimybę apmokestinti lietuviškus komercinius TV kanalus. Paprastai tariant, patys TV kanalai galės imti mokestį už tai, kad kažkas juos transliuoja. O kuo tai įtakos nemokamą DVB-T televiziją? Kaip žinia nemokamas lietuviškas TV programas DVB-T tinklu retransliuoja valstybinė įmonė LRTC. TV kanalų vadovybės LRTC greičiausiai irgi pasiūlys susimokėti už retransliaciją. Tad nieko kito neliks, kaip tuos apmokestintus kanalus užkoduoti. Na galbūt mano ši teorija ir klaidinga, bet gali atsitikti ir taip, kad DVB-T tinklu bus transliuojami tik du nekoduoti lietuviški kanalai: LTV ir LTV2. Ir iš gražios DVB-T idėjos liks tiks šnipštas.

Kam nuo to bus nauda?

Jei kam ir bus nauda tai tikrai ne Lietuvos žiūrovams. Lietuvos žiūrovai būtų verčiami rinktis kabelines televizijas. Jei didžiuosiuose miestuose ta problema nėra labai aktuali, čia pilna daugybė kabelinių TV tiekėjų siūlančių paslaugas už ypač mažas kainas. O regionuose ši problema bus ypač aštri, yra tik dvi galimybės Viasat ir TEO „Gala“. Viasat pigiausias planas kainuoja - ~24Lt/mėn., nekreipiant į tai dėmesio, kad pasirašoma sutartis net trims metams. Gala - 29LT/mėn. Aš labai abejoju ar daugelis kaimo ir mažesnių ar net dalis didžiųjų miestų gyventojų sau galėtų leisti tokią prabangą?

Karas tarp Viasat ir TEO „Gala“?

Iš šio apmokestinimo vargu ar daug naudos turėtų pačios televizijos. Vienareikšmiškai stipriai sumažės jų žiūrovų ratas, ko pasekoje sumažės ir pajamos už reklamą. Televizijos tik įgaus šantažo galimybę. Nereikia numanyti, kad TV3 suteiks išskirtines sąlygas transliuoti savo kanalus jos savininkei Viasat. O jos konkurentei TEO bus visais įmanomais būdais kliudoma tai daryti.

Ir tai jau ne pirmas atvejis. Prieš porą mėnesių LRTK suteikė leidimą trumpinti skaitmeninių televizijų (DVB-T) transliacijos laiką. Nuskriausti liko visi DVB-T žiūrovai, įskaitant ir „Gala“ klientus.

Dar anksčiau TV3 nustojo rodyti Eurolygos transliacijas, tai pradėjo daryti mokamas „Viasat Sport Baltic“ kanalas. Ir čia aišku galima nuspėti, kad dėl visiems suprantamų priežasčių Viasat niekada ir nesuteiks šio kanalo transliavimo galimybių „TEO“. Taigi jei esi krepšinio mėgėjas ir gyveni kaime, neturi jokių kitų alternatyvų kaip tik naudotis Viasat.

Neginu aš TEO, bet konkurencija vienareikšmiškai turi būti. Kai tik pasirodė „Skaitmeninė Gala“, tai Viasat kainos nukrito daugiau nei perpus. Ir atsirado net galimybė Viasat žiūrėti už tą patį mėnesinį mokestį keliais televizoriais ar net kompiuteriu.

Asmeninė nuomonė:

Man vis labiau atrodo priimtinas britiškas televizijų apmokestinimo modelis. T.y. rinkti rinkliavą nacionaliniam televizijos kanalui. Geriau jau mokėti vienam Lietuviškam kanalui, kuris už tuos pinigus įsipareigoja nerodyti jokių reklamų, transliuoti sporto varžybas, rodyti kokybiškas laidas ir filmus. O pati televizija turėtų galimybę ją žiūrėti nemokamai. Negu tuos pačius pinigus sumokėti kažkokiai švedų kompanijai. Ir matyti tokį, kasmet vis labiau apgailėtiną, turinį koks yra dabar.

KDE 4.3 - mažiau naujovių, daugiau stabilumo ir išbaigtumo

Šiandien galų galiausiai pasirodė vienos iš populiariausių Linux grafinės aplinkos KDE 4.3 versija. Kurios kodinis pavadinimas „Caizen“. Šioje versijoje visas kūrėjų dėmesys buvo sutelktas į aplinkos išbaigtumą, patogumą ir stabilumą. Kaip patys KDE autoriai teigia, per 6 paskutinius mėnesius buvo ištaisyta daugiau nei 10000 klaidų ir įdiegta apie 2000 naujų funkcijų ir patobulinimų. Didelių ir radikalių pakeitimų šį sykį įdiegta nedaug.

Pagrindiniai pakeitimai:

• Plasma aplinka įgavo naują stilių pavadinimu „Air“. Šis stilius šviesesnis ir mažiau rėžiantis akį nei „Oxygen“.
• Žymiai patobulintas veiksmų, įvykių ir pranešimų valdymas. Kuris tapo žymiai suprantamesnis.
• Visiškai konfigūruojamos klaviatūros klavišų kombinacijos.
• Galimybė valdyti KDE aplinką nuotolinio valdymo pulteliu. Sugrąžinta į aplinką KDELirc.
• Patobulinti ir nauji plasma įskiepiai (plasmoids).
• Stipriai patobulintas Systemsettings nuostatų langas. Nuo šiol jis tapo žymiai spartesnis. Įgavo naują medžio tipo peržiūros rėžimą, bei kitų svarbių patobulinimų.
• Nauji Kwin efektai, bei spartos patobulinimai. Nuo šiol Kwin efektai automatiškai išsijungs kai jie nebus reikalingi. Pavyzdžiui žaidžiant kokį nors žaidimą pilno ekrano („FullScreen“) rėžimu.
• Ark nuo šiol palaiko LZMA/XZ archyvus
• Google Calendar sinchronizacija su KOrganizer.
• Naujas klaidų pranešimo įrankis.

Asmeninė nuomonė:

KDE tapo žymiai paprastesnė ir mielesnė naudoti. Dabar žymiai mažiau pasitaiko įvairių „kabliukų“ siekiant atlikti vienokią ar kitokią užduotį. Ankstesnėse KDE4 dažnai tekdavo įvairias užduotis atlikti įvairiais aplinkiniais keliais. O taip pat įvairios smulkmenos išties džiugina. Pavyzdžiui man labai patinka vėl failų naršyklėje atsiradęs „Konsole“ mygtukas, jo pagalba galima atverti terminalą atidarytame failo naršyklės kataloge. O tų smulkmenų išties daug ir jos visos sudaro puikų KDE4.3 įspūdį.

Nemažą įspūdį paliko ir KDE4.3 stabilumas. KDE4.3 naudoju nuo beta2 stadijos. Ir nuo to laiko nepasitaikė nė vieno aplinkos ar kokios nors KDE programos lūžimo. Viskas tiesiog idealiai stabilu.

Keletas vaizdų:

Nuorodos:

• KDE 4.3 pristatymas autorių svetainėje.
• KDE 4.3 pristatymas KDENews svetainėje.

Asmeninė nuomonė apie didžiausius Lietuvos naujienų portalus internete

Šiandien nusprendžiau pasidalinti savo asmenine nuomone apie skaitomus didžiausius Lietuvos dienlaikraščių puslapius internete. Visų pirma ko gero dėlto, kad dabar jų kasdien peržiūriu beveik visą dešimtį. Juolab, kad dar visai neseniai naudojausi tik dviem puslapiais: delfi.lt ir lrytas.lt. Taigi nuo jų ir pradėsiu:

Anksčiau tai buvo mano vienas mėgstamiausių naujienų puslapių. Deja to paties dabar pasakyti negalėčiau. Labai daug menkaverčių straipsnių, o daugelyje jų yra tiesiog plikas tekstas, dažniausiai jokių iliustracijų, nuotraukų ir pan. O be to daugelis straipsnių vėlgi tampa beverčiai. Vienintelis privalumas, tai Delfi komentarai. Kartais juose galima surasti tikrų perliukų, ar šiaip smagiai praleisti laiką juos beskaitant.

Privalumai:

• Video naujienos.

Trūkumai:

• Bloga straipsnių kokybė
• Senstelėjęs dizainas ir puslapio išdėstymas.

Anksčiau tai puslapis garsėjęs straipsnių kokybe. Deja dabar ta kokybė pavirto į straipsnių teksto kiekybę. Kur tai matyta, kad aprašant net ir paprasčiausią įvykį kartais prireikia net 3-5 puslapių teksto. Ir šiaip nesu žurnalistikos ekspertas, bet skaitant kai kuriuos šio portalo straipsnius, jaučiamas straipsnių politinis šališkumas. O to, mano nuomone, žurnalistikoje jokiu būdu negali būti.

Privalumai:

• Video naujienos.
• Patogus puslapio dizainas ir išdėstymas.

Trūkumai:

• Dažnai persistengiama su straipsnių teksto kiekybe.

Tai šiuo metu mano vienas iš mėgstamiausių naujienų portalų. Jame išties pateikiama daug ir kokybiškų straipsnių. Taip pat man asmeniškai ypač patogus puslapio dizainas. Patogiai suskirstytos kategorijos ir puslapis pernelyg neapkrautas bereikalinga informacija.

Privalumai:

• Straipsnių kokybei priekaištų nėra.
• Patogus puslapio dizainas ir išdėstymas.
• Portale pateikiami kai kurių Lietuvos televizijų laidų įrašai.

Tai taip pat mano mėgiamas puslapis. Savo srityje tai ko gero pats geriausias interneto naujienų portalas. Šiame portale aprašoma daug naujienų kurių paprastai nebūna kituose portaluose. Tik šiame puslapyje labai nervina puslapio viršuje esančios reklamos ir įkyri raudona juostelė, kuri nesi slankioja su visu puslapiu.

Privalumai:

• Straipsnių kokybei priekaištų nėra.
• Daug išskirtinių straipsnių kurių nėra kituose puslapiuose.

Trūkumai:

• Labai nepatogus puslapio dizainas, išdėstymas ir naujienų kategorijos.
• Kai kurie pateikiami straipsniai nepilni. Vietoj to juos siūloma perskaityti popierinėje dienlaikraščio versijoje.

Savo išvaizda ir išdėstymu labai primena anksčiau minėtąjį alfa.lt portalą. Šį portalą skaitau tik RSS skaityklėje. Šiame portale visos naujienos aprašomos labai trumpai ir aiškiai. Iš kitų puslapių šis išsiskiria skelbiamų naujienų gausa.

Privalumai:

• Straipsnių kokybei priekaištų nėra.
• Didelė straipsnių gausa.
• Video naujienos.
• Portale pateikiami kai kurių Lietuvos televizijų ir radijo laidų įrašai.
• Patogus puslapio dizainas ir išdėstymas.

Tai bene drąsiausias dienlaikraštis internete. Jame visai nesibaiminama dėti vaizdo įrašų tiesiai iš Youtube, žemėlapių į Google Maps ar nuorodų į konkurentų puslapius. Į šį puslapį užsuku tik retkarčiais, dažniausiai tik paskaityti smulkių regioninių naujienų.

Privalumai:

• Straipsnių kokybei priekaištų nėra.
• Daug aprašomų regioninių naujienų kurių nėra kitur.

Trūkumai:

• Puslapis galėtų būti suprantamesnis, aiškesnis ir paprastesnis.

Tai krikščioniškas naujienų portalas, kuriame pateikiama nemažai su religija susijusių naujienų. Taip pat čia gausu iš kitų naujienų portalų perkeltų kokybiškų straipsnių. Būtent dėlto čia užsuku tik retkarčiais, nes dauguma naujienų būnu perskaitęs anksčiau paminėtuose portaluose. Vienas dalykas kuris man patinka, kad šis portalas yra visiškai nepriklausomas nuo jokių politinių ar verslo grupuočių. Kartais čia pasirodo gana kritiškų straipsnių, kurių matyt neišdrįsta įdėti kiti Lietuvos naujienų portalai.

Privalumai:

• Straipsnių kokybei priekaištų nėra.
• Patogus puslapio dizainas ir išdėstymas.

Bilbo Blogger: Puikus tinklaraščių rašymo įrankis KDE4 aplinkai

Radau puikų įrankį tinklaraščių kūrimui ir jų administravimui. Kuris puikiai veikia KDE4 aplinkoje. Tai neseniai atsiradęs Bilbo Blogger. Šią programą radau eilinį kartą benaršydamas kde-apps.com puslapį. Kaskart benaršant šį puslapį surandu vis kažką naujo. Taigi pabandysiu šiek tiek papasakoti apie šią programą.

Labiausiai ši programa man patiko todėl, kad tai viskas viename. Tai kartu ir HTML redaktorius ir kartu blogo sistemos administravimo įrankis. Anksčiau straipsnius kurdavau su Kompozer, ir juos po to sukeldavau per blogger.com sistemą. Dabar visa tai vienoje programoje. Ir tai sutaupo daug laiko.

Taip pat verta paminėti, kad programa rašyta su QT4 ir C++, todėl ypač gerai veikia su KDE4 aplinka.

Pagrindinės programos savybės:

• Pilnas WYSIWYG teksto ir HTML redaktorius.
• Straipsnio peržiūra su esamu tinklaraščio stiliumi. Peržiūrimas straipsnis atrodys lygiai taip pat kaip ir įkeltas į tinklaraštį.
• Palaikomos Blogger1.0, MetaWeblog, MovableType (visos WordPress pagrindu veikiančios) ir Google GData (naudojama Blogspot.com) tinklaraščių sistemos.
• Palaikomas Straipsnių kūrimas, modifikavimas ir šalinimas.
• Palaikomi juodraščiai ir iš anksto numatytų straipsnių įkėlimas.
• Palaikomas media failų įkėlimas į jūsų tinklaraštį. (tik MetaWeblog ir MovableType tinklaraščių sistemose).
• Palaikomas automatinis paskutinių tinklaraščių straipsnių gavimas.
• Palaikomas automatinis paveikslėlių įkėlimas į jūsų tinklaraščio sistemą. Paveikslėliai bus automatiškai perkeliami iš jūsų kompiuterio į jūsų tinklaraštį, straipsnio įkėlimo metu. (tik MetaWeblog ir MovableType tinklaraščių sistemose).
• Palaikomas straipsnių išsaugojimas kompiuterio kietajame diske prieš publikuojant internete.
• Automatinis kopijų darymas, dėl duomenų praradimo rizikos, pagal programoje nustatomus laiko intervalus.
• Integruotas vidinis rašybos klaidų tikrinimas. (KDE rašybos tikrinimo įrankiai yra pritaikyti praktiškai visoms kalboms.)

O taip programa atrodo:

OpenOffice 3.1 - mažais žingsneliais, bet užtikrintai

Šiandien pasirodė biuro programų rinkinys OpenOffice.org 3.1. Su kiekviena versija šis rinkinys susilaukia vis daugiau susidomėjimo. Paskutinę OpenOffice.org 3.0 versiją vien tik iš jų pačių serverių parsiuntė virš 50 milijonų vartotojų.  O kur dar visi kiti platinimo šaltiniai.
Pagrindinės populiarėjimo priežastys matyt yra tai, kad šis rinkinys nemokamas, o taip pat laikosi konservatyvios grafinės sąsajos. Ne visiems naujasis MS Office 2007 Ribon sąsajos tipas patinka ir yra patogus. O OpenOffice tuo daugeliui patrauklus, kad jame niekada nedaroma ypatingai didelių patobulinimų, bet vietoj to jis įgauna naujų reikalingų patobulinimų bei funkcijų. Tad parašysiu ir šioje versijoje atsiradusius naujus patobulinimus.

Pagrindiniai pakeitimai:

• AntiAliasing. Ankstesnėse programų versijose visi nubraižyti brėžiniai ir kiti grafiniai objektai atrodydavo nelabai estetiškai. Pasviros linijos atrodydavo kampuotos. Dabar šio trūkumo nebebus. 


• Lengvesnis grafinių objektų pertempimas. Anksčiau visi grafiniai objektai pele persitempdavo iš vietos į vietą gana nenoriai. Dabar ši problema ištaisyta. Be to pertempimo metu, rodomas tempiamo objekto permatomas šešėlis, kuris yra žymiai aiškesnis, nei vien tik taškinių linijų kontūrai kaip buvo anksčiau. 
  
• Teksto pabraukimas virš žodžių. Anksčiau buvo galima buvo daryti pabraukimus apačioje žodžių eilutės arba per vidurį eilutės perbraukiant žodžius. Dabar atsirado galimybė tekstą pabraukti virš eilutės. 
  
• Patobulinti teksto komentarai. Dabar atsirado galimybė tiesiog atsakyti į kito asmens paliktą komentarą. Taip pat atsirado galimybė atlikti paiešką dokumento komentaruose. 
  
• Paprastesnis kortelių pervadinimas skaičiuoklėje. Dabar skaičiuoklės kortelės pervadinti galėsite tiesiog dukart spusteldami kortelės pavadinimą. 
  
• Išdidinimo slankiklis ekrano dešiniajame apatiniame skaičiuoklės kampe. Tokį slankiklį jau kuris laikas turėjo OpenOffice Writer teksto programa. Dabar lygiai tokį patį turi ir skaičiuoklė „Calc“. Su juo galėsite lengvai sumažinti ar padidinti skaičiuoklės dokumentą ekrane. 
  
• Skaičiuoklės formulių sufleris. Kai skaičiuoklėje įvedate kokią nors formulę, įvedimo metu iššokantis langelis jums padės į formulę įvesti reikiamus parametrus. 
  
• Grafikų pertrūkimai dėl trūkstamų duomenų. Naudinga savybė mokslo darbuotojams. Jei trūksta kokios nors grafiko reikšmės, toje vietoje galima paprasčiausiai jo nebraižyti. 
  

Asmeninė nuomonė:

Su kiekviena versija OpenOffice tam vis didesniu MS Office konkurentu. Jeigu anksčiau MS Office didelę savo kainą atpirkdavo didesniu funkcionalumu ir išbaigtumu. Tai dabar jau to toli gražu nėra. Nors apskritai tai pastebiu kad abiejų programų rinkinių tikslai išsiskiria. OpenOffice labiau orientuota į mokslo darbuotojus, OpenOffice turi žymiai geresnius grafikų, brėžinių, matematinių formulių įrankius. Taip pat verta paminėti įvairias brėžinių, piešinių ir kitų objektų anotacijas ir jų sąrašus.
MS Office pamažu orientuojasi į estetiką. MS Office yra žymiai geriau parengtos spalvų gamos, įvairūs vaizdo efektai ir šablonai, kas padaro dokumentus žymiai gražiau atrodančiais. Tarkim rašyti verslo pasiūlymus kol kas su MS Office  yra žymiai patogiau ir greičiau.

Nuorodos:

• Pilnas OpenOffice.org 3.1 pakeitimų sąrašas. 
• Parsisiuntimo puslapis.