OpenSUSE 11.1

Artėja didysis švenčių metas ir gerai visiems Linux vartotojams žinoma kompanija Novell  nusprendė mus pradžiuginti „kalėdine dovanėle“, t.y. nauja OpenSUSE versija - 11.1.  Ši OpenSUSE versija jau yra visiškai paruošta ir bus išleista gruodžio 18 dieną. Kaip ir visada naujoje versijoje rasime atnaujintą programinę įrangą ir naujas savybes bei funkcijas.

OpenSUSE 11.1 kaip ir anksčiau galėsime instaliuoti tiek ir iš instaliacinių DVD, tiek ir iš LiveCD diskų. LiveCD bus dviejų tipų, su KDE ir GNOME grafinėmis aplinkomis. LiveCD diskai talpina tik pačias pagrindines programas reikalingas tik sėkmingam sistemos darbui.  Bet nepaisant to sistemą galima tiesiog pasileisti iš pačio CD disko, ją išbandyti, ir jei patiks, suinstaliuoti į kietąjį diską. O trūkstamas programas vėliau galima instaliuoti tiesiog iš interneto.

Tiems kas nori turėti visas programas iš karto, tie gali naudoti OpenSUSE DVD instaliacinį diską. Kuris talpina tris skirtingas (KDE 3.5, KDE 4.1 ir GNOME) grafines aplinkas ir labai didelį skaičių populiariausių Linux programų.

KDE

Nuo šiol visas OpenSUSE dėmesys yra nukreiptas į naujausios kartos KDE 4 aplinką. Senąją KDE 3.5 versiją bus galima instaliuoti tik iš instaliacinio DVD ir ją bus galima rasti tik paspaudus, grafinių aplinkų pasirinkimo lange, mygtuką „Other“. Tai rodo, kad jau KDE 3.5 aplinka visiškai praranda susidomėjimą ir galbūt kitoje versijoje ji bus visiškai pašalinta.

OpenSUSE 11.1 išvysime KDE 4.1 grafinę aplinką. Mano manymu tai pirmoji naudotina KDE 4 versija. Kaip ir visada Novell „šiek tiek“ pataisė šią grafinę aplinką. Ji paėmė senesnę ir stabilią KDE 4.1 versiją ir į ją įdiegė daugumą svarbiausių savybių kurios atsirado naujoje, bet nelabai stabilioje KDE 4.2 versijoje.

GNOME

OpenSUSE 11.1 naudos GNOME 2.24 grafinę aplinką. Kurios failų naršyklėje „Nautilus“ atsirado kortelių („tabs“) režimas. Be to OpenSUSE GNOME aplinka turi šiek tiek skirtumų nuo standartinės versijos.  Pagal standartinius OpenSUSE nustatymus, viršutinė GNOME įrankių juosta yra visiškai pašalinta. Taip pat yra visiškai pakeistas ir pagrindinis GNOME programų meniu.


GNOME aplinkoje žymiai palengvėjo ir nuotraukų redagavimas su F-Spot.

Kaip ir anksčiau OpenSUSE sudėtyje rasime bendravimo ir pokalbių internetu įrankį Pidgin. Bet nuo šiol standartiškai bus įtraukta ir Ekiga programa leidžianti su pažįstamais bendrauti vaizdu.

 Gnome aplinkos multimedijos grotuvas nuo šiol sugebės atlikti paiešką Youtube puslapyje ir tiesiai iš ten groti video įrašus. Taip pat šiame grotuve atsirado ir skaitmeninių DVB televizijų palaikymas.

Geresnis įrenginių palaikymas

OpenSUSE 11.1 naudojamas 2.6.27 Linux branduolys. Į kurį įtraukta ath9k tvarkyklė, tad jau nebekils problemų tiems kurie turi nešiojamus kompiuterius su Atheros bevielio tinklo moduliais. Taip pat šiame branduolyje stipriai pagerintas ir internetinių vaizdo kamerų palaikymas.

OpenSUSE taip pat ko gero bus pirmoji Linux distribucija oficialiai palaikanti T-Mobile G1 mobilųjį telefoną, kuriame veikia Google's Android operacinė sistema. Muziką, filmus ir failus į telefoną bus galimą perkėlinėti tiesiog naudojant Banshee arba Amarok grotuvą.

Geresnis sistemos administravimas

Perdaryta OpenSUSE disko skirsnių redagavimo programa. Nuo šiol sukurti naujus disko skirsnius ar keisti jų nustatymus bus žymiai paprasčiau ir aiškiau.


Iškart kai tik pirmą sykį prisijungsite prie ką tik suinstaliuotos sistemos. Ši jūsų paprašys leidimo išsiųsti jūsų kompiuterio techninės įrangos informaciją į Smolt projekto duomenų bazes. Tai padės Linux branduolio ir techninės įrangos kūrėjams tinkamai įvertinti vieno ar kito kompiuterio komponento naudojimo dažnumą. Ir pagal tai skirstyti prioritetus rašant trūkstamas Linux įrangos tvarkykles.

Pagerintas 1-Click Install funkcijos veikimas. Anksčiau instaliuojant šiuo būdu vieną programą, be reikalingai būdavo suinstaliuojama dar keletas visai nereikalingų. Nuo šiol tokių problemų neturėtų iškilti.

KDE 4 aplinkos naudotojai sistemą atnaujinti galės su PackageKit įrankiu. PackageKit yra KDE 4 grafinės aplinkos dalis ir gal būt taps standartiniu programinių paketų tvarkymo įrankiu daugelyje Linux distribucijų.

Programinė įranga

OpenSUSE 11.1 turi naujausią OpenOffice 3.0 versiją. Šioje versijoje atsirado Microsoft's Office Open XML formato palaikymas, naujas dokumento išdidinimo/sumažinimo slankiklis ekrano apačioje, bei daugelis kitų funkcijų. Taip pat Novell OpenOffice versija turi ir kelias unikalias sąvybes. Tai trimačiai skaidrių persidengimo efektai prezentacijų metu. Ir integruotas GStremer grotuvas, kurio pagalba į dokumentus galima įterpti video ir audio failus.

Be OpenOffice naujoje OpenSUSE versijoje rasime ir kitų programų naujas versijas:

• Firefox 3.0.4  
• GIMP 2.6.2
• PulseAudio 0.9.12
• Flash-player 10
• Banshee 1.4.1, Amarok 1.4.10 & 2.0
• Eclipse 3.4

Pilną programų sąrašą galite rasti: http://en.opensuse.org/Featurelist_11.1

OpenSUSE vaizdai:

http://en.opensuse.org/Screenshots/11.1

Naują OpenSUSE versiją parsisiųsti galite iš:

http://software.opensuse.org/

Nuorodos:

Parengta pagal:
 http://en.opensuse.org/OpenSUSE_11.1
 http://arstechnica.com/news.ars/post/20081215-the-lizard-roars-opensuse-11-1-officially-released.html

OpenSUSE 11.0:
http://vytax.blogspot.com/2008/06/ileista-opensuse-103.html

Pasirodė Amarok 2.0

Kątik pasirodė pilna garsaus muzikos grotuvo Amarok 2 versija. Lyginant su senąja  ši grotuvo versija yra radikaliai pasikeitusi. Bet nepaisant to, kol kas šis grotuvas turi dar daug trūkumų. Tad pradėkime nuo to kas gi vis dėlto pakeista:

Svarbiausi pakeitimai:

• Amarok išeities tekstai perrašyti į QT4 API. Ankstesnės Amarok versijos iki 1.4 naudojo QT3. QT4 suteiks nepalyginamai didesnes grotuvo tobulinimo galimybes. Taip pat atsirado galimybė grotuvą perkelti į Mac OS ir Windows kompiuterius. 
• Visiškai pakeista programos išvaizda. Ko gero be to ir nebuvo galima apsieiti, perrašant programą iš QT3 į QT4. Pagrindiniai muzikos valdymo mygtukai dabar perkelti iš programos apačios į viršų. Viduryje programos įskiepių sritis, į kurią galima susitempti įvairius savo norimus įskiepius, pvz.: dainos informaciją, wikipedia ir pan. Būtent ši funkcija mano manymu yra mažiausiai išbaigta.
• Amarok 2 nuo šiol yra oficiali KDE4 dalis. Tie kas naudoja KDE4 grafinę aplinką, galės džiaugtis puikia KDE aplinkos ir Amarok grotuvo integracija.  Kas naudoja kitas Linux grafines aplinkas, tiems gal būt teks nusvilti, nes diegiant Amarok grotuvą reikės įdiegti ir pagrindines KDE4 bibliotekas. 
• Suderinamumas su didesniu skaičiumi internetinių tarnybų. Nuo šiol Amarok suderinamas su Magnatune, Jamendo, MP3tunes, Last.fm, Shoutcast ir kitomis internetinėmis muzikos tarnybomis. Nuo šiol net nebūtina turėti savo kompiuteryje muzikos kūrinių, kad galėtume klausytis muzikos. Internetinės tarnybose galime rasti, bet kokius norus tenkinančios muzikos. 
• Perdarytas programinių įskiepių bei papildymų palaikymas. Anksčiau būdavo pernelyg sudėtingą parašyti Amarok įskiepius, dėl per mažo grotuvo įskiepių API funkcionalumo. Dabar situacija gerokai pasikeitė, tad turėtume sulaukti daug naudingų įskiepių. 

Pastebėti trūkumai:

• Programa užima per daug vietos ekrane. Dideli pagrindiniai mygtukai, centrinė grafinių įskiepių lango sritis yra kol kas visiškai nenaudingi ir tik švaisto ekrano vietą. 
• Nėra paieškos grojaraštyje. Dėl to darosi sunku surasti savo norimą kūrinį. Kol kas galima ieškoti tik savo kolekcijoje. 
• Nefunkcionalus grojaraštis. Sunku jame naršyti muzikos kūrinius. Anksčiau juos būdavo galima įvairiai išsirikiuoti, matydavosi daugiau informacijos. 
• Nėra jokios muzikos grafinės vizualizacijos. 
• Nėra ekvalaizerio ir kitų muzikos garso reguliavimo priemonių. 

Apibendrinimas:

Naujasis grotuvas vis dar nėra toks funkcionalus kaip buvo anksčiau. Vienintelė paskata naudoti šią grotuvo versija yra nebent dažnas muzikos internetinių tarnybų naudojimas. Bet asmeniškai pats vis dar liksiu prie senos 1.4.10 grotuvo versijos.
Ir belieka tikėtis, kad grotuvas bus labai stipriai ir sparčiai tobulinamas. Juolab kad ir patys kūrėjai teigia: „Amarok 2.0 - In the beginning“.

Interneto svetainė:

http://amarok.kde.org/

Keletas ekrano vaizdų:

Delfi TV kanalas Miro programoje

Kažkada rašiau apie vieną puikią internetinės TV programą „Miro“. Nepaisant to, kad ji pati turi daugybę užsienio kanalų, bet lietuviškų kol kas rasti sunku.  Iki šiol tebuvo galima žiūrėti su „Miro“ tik LRT kanalo laidas.  Šiandien pavyko įtraukti ir lietuvišką tv.delfi.lt kanalą. Tam reikėjo pasirašyti savo php skriptą.

Esmė ta, kad „delfi“ yra pateikusi savo video RSS srautą savo puslapyje. Bet bėda tame, kad tas RSS srautas yra padarytas nestandartiniu XML formatu, kurio programa nesupranta. Dėl to teko pasirašyti konvertavimo priemonę, kuri nestandartinį RSS konvertuoja į tokį kurį supranta „Miro“ programa.

Taigi jau konvertuotą RSS rasite adresu:

http://vytax.freehostia.com/miro/delfi-v1.php

Ir jums tik tereikia šį adresą įsidėti į savo „Miro“ programos kanalų sąrašą. Ir galėsite greitai ir patogiai mėgautis „Delfi TV“ vaizdo įrašais.

Ir štai kaip viskas atrodo:

QTCreator - nauja programavimo aplinka (IDE)

Labai tyliai, per daug nesireklamuodama ir nesigirdama TrollTech (Nokia) kompanija ruošia išties puikią programavimo aplinką QTCreator. Tai programa skirta kurti QT4 programinių bibliotekų pagrindu veikiančias programas. Apie ją sužinojau tik benaršydamas Trolltech blogą. Kaip teigia programos autoriai, dar ši programa yra tik pirminėje kūrimo stadijoje. Tačiau jau ši programa gali pasigirti puikiu stabilumu, mažu klaidų skaičiumi ir kai kuriomis savybėmis kuriomis negali pasigirti kitos IDE. Taip pat kaip ir kitos IDE, ši turi ir pagrindines funkcijas: teksto redaktorių, C++ sintaksės analizatorių, C++ kodo užbaigimą ir pasiūlymą, derinimo įrankį (debugger), grafinį programos langų kūrimo įrankį, bei pagalbos ir dokumentacijos failų naršyklę.

Programos pagrindiniai privalumai:

• Sparta. Pirmą kartą paleidus programą labai stebina ypač greitas veikimas ir nedidelis programos dydis.
• Suderinamumas su QT4. Ši IDE, kaip jokia kita, ypač gerai suderinta darbui su QT4. Standartinis QTCreator atpažįstamas projektų failų tipas - *.pro. Todėl su ja galima redaguoti bet kurį, net ir nestandartinės struktūros, QT4 projektą. Dėl to nekils jokių suderinamumo problemų perkeliant projektus iš kitų IDE. Taip pat ir įdiegus programą, nieko papildomai jau nebereikia konfigūruoti, automatiškai yra aptinkamos sistemoje įdiegtos QT4 bibliotekos. 
• Viskas vienoje vietoje. QTCreator visi būtiniausi įrankiai yra tam pačiam lange, tik atskirose kortelėse. Dėl to darbas žymiai spartesnis, lyginant su kitomis IDE, kur viskas realizuota per atskirus meniu. 
• Minimalistinė sąsaja. Pačioje aplinkoje yra tik tai kas būtina. Visi nebūtini įrankiai ir elementai yra perkelti į meniu, tam kad jie netrukdytų orientuotis tarp pagrindinių įrankių. Dėl savo paprastumo šį įrankį nuo šiol siūlysiu visiems pradedantiesiems programuoti.
• Programos veikimas įvairiose sistemose. Programa gali veikti Linux, Mac OS X bei Windows sistemose. 

Programos trūkumai:

• Nėra funkcijos, kuri galėtų palaikyti C++ kodo tvarką failuose. 
• Nėra grupinio darbo funkcijų. Jei norite daryti vieną projektą su kolegomis, ši programa kol kas jums netiks. 
• Neaiški būsima licenzijavimo tvarka. Dabar kol nėra išleista galutinė programos versija, bet kas ją gali siųstis ir testuoti. Vėliau licenzija keisis ir gal būt programa taps mokama. 

Apibendrinimas:

Tai išties perspektyvi IDE QT4 programų kūrimo srityje. Bent kol kas pagrindinis QT programavimo įrankis yra Eclipse su CDT bei QT4 papildymais. Bet ateityje panašu, kad ši radikaliai padėtis keisis. Dėl per didelio Eclipse resursų sunaudojimo kiekio, daugelis smulkių ir vidutinių QT4 projektų kūrėjo persiorientuos būtent į QTCreator. O didieji projektai ir toliau, liks su Eclipse. Taip pat vargu ar galima ko nors tikėtis ir iš alternatyvių IDE kūrėjų, Kdevelop tapo vien tik KDE4 aplinkos programavimo įrankiu, o iš tokio mėgėjiški projektai kaip Monkey Studio, DevQT, QDevelop, eric4, HaiQ nesulaukė ir vargu ar susilauks rimtesnio susidomėjimo.


Keletas vaizdų:

Nuorodos:

Pagrindinis QTCreator puslapis - http://trolltech.com/developer/qt-creator
QTCreator blogas - http://labs.trolltech.com/blogs/category/qtcreator/