OpenSUSE 11.1

Artėja didysis švenčių metas ir gerai visiems Linux vartotojams žinoma kompanija Novell  nusprendė mus pradžiuginti „kalėdine dovanėle“, t.y. nauja OpenSUSE versija - 11.1.  Ši OpenSUSE versija jau yra visiškai paruošta ir bus išleista gruodžio 18 dieną. Kaip ir visada naujoje versijoje rasime atnaujintą programinę įrangą ir naujas savybes bei funkcijas.

OpenSUSE 11.1 kaip ir anksčiau galėsime instaliuoti tiek ir iš instaliacinių DVD, tiek ir iš LiveCD diskų. LiveCD bus dviejų tipų, su KDE ir GNOME grafinėmis aplinkomis. LiveCD diskai talpina tik pačias pagrindines programas reikalingas tik sėkmingam sistemos darbui.  Bet nepaisant to sistemą galima tiesiog pasileisti iš pačio CD disko, ją išbandyti, ir jei patiks, suinstaliuoti į kietąjį diską. O trūkstamas programas vėliau galima instaliuoti tiesiog iš interneto.

Tiems kas nori turėti visas programas iš karto, tie gali naudoti OpenSUSE DVD instaliacinį diską. Kuris talpina tris skirtingas (KDE 3.5, KDE 4.1 ir GNOME) grafines aplinkas ir labai didelį skaičių populiariausių Linux programų.

KDE

Nuo šiol visas OpenSUSE dėmesys yra nukreiptas į naujausios kartos KDE 4 aplinką. Senąją KDE 3.5 versiją bus galima instaliuoti tik iš instaliacinio DVD ir ją bus galima rasti tik paspaudus, grafinių aplinkų pasirinkimo lange, mygtuką „Other“. Tai rodo, kad jau KDE 3.5 aplinka visiškai praranda susidomėjimą ir galbūt kitoje versijoje ji bus visiškai pašalinta.

OpenSUSE 11.1 išvysime KDE 4.1 grafinę aplinką. Mano manymu tai pirmoji naudotina KDE 4 versija. Kaip ir visada Novell „šiek tiek“ pataisė šią grafinę aplinką. Ji paėmė senesnę ir stabilią KDE 4.1 versiją ir į ją įdiegė daugumą svarbiausių savybių kurios atsirado naujoje, bet nelabai stabilioje KDE 4.2 versijoje.

GNOME

OpenSUSE 11.1 naudos GNOME 2.24 grafinę aplinką. Kurios failų naršyklėje „Nautilus“ atsirado kortelių („tabs“) režimas. Be to OpenSUSE GNOME aplinka turi šiek tiek skirtumų nuo standartinės versijos.  Pagal standartinius OpenSUSE nustatymus, viršutinė GNOME įrankių juosta yra visiškai pašalinta. Taip pat yra visiškai pakeistas ir pagrindinis GNOME programų meniu.


GNOME aplinkoje žymiai palengvėjo ir nuotraukų redagavimas su F-Spot.

Kaip ir anksčiau OpenSUSE sudėtyje rasime bendravimo ir pokalbių internetu įrankį Pidgin. Bet nuo šiol standartiškai bus įtraukta ir Ekiga programa leidžianti su pažįstamais bendrauti vaizdu.

 Gnome aplinkos multimedijos grotuvas nuo šiol sugebės atlikti paiešką Youtube puslapyje ir tiesiai iš ten groti video įrašus. Taip pat šiame grotuve atsirado ir skaitmeninių DVB televizijų palaikymas.

Geresnis įrenginių palaikymas

OpenSUSE 11.1 naudojamas 2.6.27 Linux branduolys. Į kurį įtraukta ath9k tvarkyklė, tad jau nebekils problemų tiems kurie turi nešiojamus kompiuterius su Atheros bevielio tinklo moduliais. Taip pat šiame branduolyje stipriai pagerintas ir internetinių vaizdo kamerų palaikymas.

OpenSUSE taip pat ko gero bus pirmoji Linux distribucija oficialiai palaikanti T-Mobile G1 mobilųjį telefoną, kuriame veikia Google's Android operacinė sistema. Muziką, filmus ir failus į telefoną bus galimą perkėlinėti tiesiog naudojant Banshee arba Amarok grotuvą.

Geresnis sistemos administravimas

Perdaryta OpenSUSE disko skirsnių redagavimo programa. Nuo šiol sukurti naujus disko skirsnius ar keisti jų nustatymus bus žymiai paprasčiau ir aiškiau.


Iškart kai tik pirmą sykį prisijungsite prie ką tik suinstaliuotos sistemos. Ši jūsų paprašys leidimo išsiųsti jūsų kompiuterio techninės įrangos informaciją į Smolt projekto duomenų bazes. Tai padės Linux branduolio ir techninės įrangos kūrėjams tinkamai įvertinti vieno ar kito kompiuterio komponento naudojimo dažnumą. Ir pagal tai skirstyti prioritetus rašant trūkstamas Linux įrangos tvarkykles.

Pagerintas 1-Click Install funkcijos veikimas. Anksčiau instaliuojant šiuo būdu vieną programą, be reikalingai būdavo suinstaliuojama dar keletas visai nereikalingų. Nuo šiol tokių problemų neturėtų iškilti.

KDE 4 aplinkos naudotojai sistemą atnaujinti galės su PackageKit įrankiu. PackageKit yra KDE 4 grafinės aplinkos dalis ir gal būt taps standartiniu programinių paketų tvarkymo įrankiu daugelyje Linux distribucijų.

Programinė įranga

OpenSUSE 11.1 turi naujausią OpenOffice 3.0 versiją. Šioje versijoje atsirado Microsoft's Office Open XML formato palaikymas, naujas dokumento išdidinimo/sumažinimo slankiklis ekrano apačioje, bei daugelis kitų funkcijų. Taip pat Novell OpenOffice versija turi ir kelias unikalias sąvybes. Tai trimačiai skaidrių persidengimo efektai prezentacijų metu. Ir integruotas GStremer grotuvas, kurio pagalba į dokumentus galima įterpti video ir audio failus.

Be OpenOffice naujoje OpenSUSE versijoje rasime ir kitų programų naujas versijas:

• Firefox 3.0.4  
• GIMP 2.6.2
• PulseAudio 0.9.12
• Flash-player 10
• Banshee 1.4.1, Amarok 1.4.10 & 2.0
• Eclipse 3.4

Pilną programų sąrašą galite rasti: http://en.opensuse.org/Featurelist_11.1

OpenSUSE vaizdai:

http://en.opensuse.org/Screenshots/11.1

Naują OpenSUSE versiją parsisiųsti galite iš:

http://software.opensuse.org/

Nuorodos:

Parengta pagal:
 http://en.opensuse.org/OpenSUSE_11.1
 http://arstechnica.com/news.ars/post/20081215-the-lizard-roars-opensuse-11-1-officially-released.html

OpenSUSE 11.0:
http://vytax.blogspot.com/2008/06/ileista-opensuse-103.html

Pasirodė Amarok 2.0

Kątik pasirodė pilna garsaus muzikos grotuvo Amarok 2 versija. Lyginant su senąja  ši grotuvo versija yra radikaliai pasikeitusi. Bet nepaisant to, kol kas šis grotuvas turi dar daug trūkumų. Tad pradėkime nuo to kas gi vis dėlto pakeista:

Svarbiausi pakeitimai:

• Amarok išeities tekstai perrašyti į QT4 API. Ankstesnės Amarok versijos iki 1.4 naudojo QT3. QT4 suteiks nepalyginamai didesnes grotuvo tobulinimo galimybes. Taip pat atsirado galimybė grotuvą perkelti į Mac OS ir Windows kompiuterius. 
• Visiškai pakeista programos išvaizda. Ko gero be to ir nebuvo galima apsieiti, perrašant programą iš QT3 į QT4. Pagrindiniai muzikos valdymo mygtukai dabar perkelti iš programos apačios į viršų. Viduryje programos įskiepių sritis, į kurią galima susitempti įvairius savo norimus įskiepius, pvz.: dainos informaciją, wikipedia ir pan. Būtent ši funkcija mano manymu yra mažiausiai išbaigta.
• Amarok 2 nuo šiol yra oficiali KDE4 dalis. Tie kas naudoja KDE4 grafinę aplinką, galės džiaugtis puikia KDE aplinkos ir Amarok grotuvo integracija.  Kas naudoja kitas Linux grafines aplinkas, tiems gal būt teks nusvilti, nes diegiant Amarok grotuvą reikės įdiegti ir pagrindines KDE4 bibliotekas. 
• Suderinamumas su didesniu skaičiumi internetinių tarnybų. Nuo šiol Amarok suderinamas su Magnatune, Jamendo, MP3tunes, Last.fm, Shoutcast ir kitomis internetinėmis muzikos tarnybomis. Nuo šiol net nebūtina turėti savo kompiuteryje muzikos kūrinių, kad galėtume klausytis muzikos. Internetinės tarnybose galime rasti, bet kokius norus tenkinančios muzikos. 
• Perdarytas programinių įskiepių bei papildymų palaikymas. Anksčiau būdavo pernelyg sudėtingą parašyti Amarok įskiepius, dėl per mažo grotuvo įskiepių API funkcionalumo. Dabar situacija gerokai pasikeitė, tad turėtume sulaukti daug naudingų įskiepių. 

Pastebėti trūkumai:

• Programa užima per daug vietos ekrane. Dideli pagrindiniai mygtukai, centrinė grafinių įskiepių lango sritis yra kol kas visiškai nenaudingi ir tik švaisto ekrano vietą. 
• Nėra paieškos grojaraštyje. Dėl to darosi sunku surasti savo norimą kūrinį. Kol kas galima ieškoti tik savo kolekcijoje. 
• Nefunkcionalus grojaraštis. Sunku jame naršyti muzikos kūrinius. Anksčiau juos būdavo galima įvairiai išsirikiuoti, matydavosi daugiau informacijos. 
• Nėra jokios muzikos grafinės vizualizacijos. 
• Nėra ekvalaizerio ir kitų muzikos garso reguliavimo priemonių. 

Apibendrinimas:

Naujasis grotuvas vis dar nėra toks funkcionalus kaip buvo anksčiau. Vienintelė paskata naudoti šią grotuvo versija yra nebent dažnas muzikos internetinių tarnybų naudojimas. Bet asmeniškai pats vis dar liksiu prie senos 1.4.10 grotuvo versijos.
Ir belieka tikėtis, kad grotuvas bus labai stipriai ir sparčiai tobulinamas. Juolab kad ir patys kūrėjai teigia: „Amarok 2.0 - In the beginning“.

Interneto svetainė:

http://amarok.kde.org/

Keletas ekrano vaizdų:

Delfi TV kanalas Miro programoje

Kažkada rašiau apie vieną puikią internetinės TV programą „Miro“. Nepaisant to, kad ji pati turi daugybę užsienio kanalų, bet lietuviškų kol kas rasti sunku.  Iki šiol tebuvo galima žiūrėti su „Miro“ tik LRT kanalo laidas.  Šiandien pavyko įtraukti ir lietuvišką tv.delfi.lt kanalą. Tam reikėjo pasirašyti savo php skriptą.

Esmė ta, kad „delfi“ yra pateikusi savo video RSS srautą savo puslapyje. Bet bėda tame, kad tas RSS srautas yra padarytas nestandartiniu XML formatu, kurio programa nesupranta. Dėl to teko pasirašyti konvertavimo priemonę, kuri nestandartinį RSS konvertuoja į tokį kurį supranta „Miro“ programa.

Taigi jau konvertuotą RSS rasite adresu:

http://vytax.freehostia.com/miro/delfi-v1.php

Ir jums tik tereikia šį adresą įsidėti į savo „Miro“ programos kanalų sąrašą. Ir galėsite greitai ir patogiai mėgautis „Delfi TV“ vaizdo įrašais.

Ir štai kaip viskas atrodo:

QTCreator - nauja programavimo aplinka (IDE)

Labai tyliai, per daug nesireklamuodama ir nesigirdama TrollTech (Nokia) kompanija ruošia išties puikią programavimo aplinką QTCreator. Tai programa skirta kurti QT4 programinių bibliotekų pagrindu veikiančias programas. Apie ją sužinojau tik benaršydamas Trolltech blogą. Kaip teigia programos autoriai, dar ši programa yra tik pirminėje kūrimo stadijoje. Tačiau jau ši programa gali pasigirti puikiu stabilumu, mažu klaidų skaičiumi ir kai kuriomis savybėmis kuriomis negali pasigirti kitos IDE. Taip pat kaip ir kitos IDE, ši turi ir pagrindines funkcijas: teksto redaktorių, C++ sintaksės analizatorių, C++ kodo užbaigimą ir pasiūlymą, derinimo įrankį (debugger), grafinį programos langų kūrimo įrankį, bei pagalbos ir dokumentacijos failų naršyklę.

Programos pagrindiniai privalumai:

• Sparta. Pirmą kartą paleidus programą labai stebina ypač greitas veikimas ir nedidelis programos dydis.
• Suderinamumas su QT4. Ši IDE, kaip jokia kita, ypač gerai suderinta darbui su QT4. Standartinis QTCreator atpažįstamas projektų failų tipas - *.pro. Todėl su ja galima redaguoti bet kurį, net ir nestandartinės struktūros, QT4 projektą. Dėl to nekils jokių suderinamumo problemų perkeliant projektus iš kitų IDE. Taip pat ir įdiegus programą, nieko papildomai jau nebereikia konfigūruoti, automatiškai yra aptinkamos sistemoje įdiegtos QT4 bibliotekos. 
• Viskas vienoje vietoje. QTCreator visi būtiniausi įrankiai yra tam pačiam lange, tik atskirose kortelėse. Dėl to darbas žymiai spartesnis, lyginant su kitomis IDE, kur viskas realizuota per atskirus meniu. 
• Minimalistinė sąsaja. Pačioje aplinkoje yra tik tai kas būtina. Visi nebūtini įrankiai ir elementai yra perkelti į meniu, tam kad jie netrukdytų orientuotis tarp pagrindinių įrankių. Dėl savo paprastumo šį įrankį nuo šiol siūlysiu visiems pradedantiesiems programuoti.
• Programos veikimas įvairiose sistemose. Programa gali veikti Linux, Mac OS X bei Windows sistemose. 

Programos trūkumai:

• Nėra funkcijos, kuri galėtų palaikyti C++ kodo tvarką failuose. 
• Nėra grupinio darbo funkcijų. Jei norite daryti vieną projektą su kolegomis, ši programa kol kas jums netiks. 
• Neaiški būsima licenzijavimo tvarka. Dabar kol nėra išleista galutinė programos versija, bet kas ją gali siųstis ir testuoti. Vėliau licenzija keisis ir gal būt programa taps mokama. 

Apibendrinimas:

Tai išties perspektyvi IDE QT4 programų kūrimo srityje. Bent kol kas pagrindinis QT programavimo įrankis yra Eclipse su CDT bei QT4 papildymais. Bet ateityje panašu, kad ši radikaliai padėtis keisis. Dėl per didelio Eclipse resursų sunaudojimo kiekio, daugelis smulkių ir vidutinių QT4 projektų kūrėjo persiorientuos būtent į QTCreator. O didieji projektai ir toliau, liks su Eclipse. Taip pat vargu ar galima ko nors tikėtis ir iš alternatyvių IDE kūrėjų, Kdevelop tapo vien tik KDE4 aplinkos programavimo įrankiu, o iš tokio mėgėjiški projektai kaip Monkey Studio, DevQT, QDevelop, eric4, HaiQ nesulaukė ir vargu ar susilauks rimtesnio susidomėjimo.


Keletas vaizdų:

Nuorodos:

Pagrindinis QTCreator puslapis - http://trolltech.com/developer/qt-creator
QTCreator blogas - http://labs.trolltech.com/blogs/category/qtcreator/

Flash Player 64bit. grotuvo versija Linux sistemoms

Džiugi naujiena Linux vartotojams. Adobe pagaliau išleido pirmąją Flash Player 10 versiją 64 bit. sistemoms. Nuo šiol nereikės naudoti lėtai ir nestabiliai veikiančio nspluginwrapper emuliatoriaus.
Taip pat pristatytos ir Flash Player grotuvo versijos Solaris X86 ir Solaris Sparc sistemoms.

Daug laiko testuoti dar neturėjau, bet www.joost.com su nauju grotuvu veikia puikiai, www.vimeo.com taip pat. Na dar išbandžiau kelis flash žaidimus ir kol kas nepastebėjau jokių trūkumų. Likau labai patenkintas. Tad siūlau ir jums, jei naudojat Linux 64bit, įsidiegti šią grotuvo versiją. 

Parsisiųsti grotuvą galite iš čia: http://labs.adobe.com/downloads/flashplayer10.html
Jo įdiegimas labai paprastas:
Pirmiausia reikia pašalinti seną Flash Player grotuvą iš emuliatoriaus. Tai galime padaryti paleidę komandą: nspluginwrapper -r /usr/lib64/browser-plugins/npwrapper.libflashplayer.so
Tada išpakuojame parsisiųsto grotuvo versiją ir libflashplayer.so failą perkeliame į /usr/lib64/browser-plugins/ katalogą.
Tada iš naujo paleidžiame naršykles. Ir jei viskas gerai turėtume išvysti tokį vaizdą:

Kuo man patinka atviras kodas?

Atviras kodas šaunus yra tuo, kad yra laivai platinami šiuo principu kuriamų programų išeities tekstai. Taigi, bet kas gali tas programas keisti, modifikuoti ir pritaikyti jas saviems poreikiams. Tad štai ir aš ėmiau ir į anksčiau aprašytąją CDFly programą įdiegiau keletą sau reikalingų funkcijų.

Atlikti pakeitimai:

Kiekvienas CD/DVD duomenų bazėje turi savo atskirą ID numerį. Šios funkcijos man reikėjo, nes aš visus savo įrašytus diskus pažymiu tam tikru numeriu. Taip žymiai lengviau rasti norimą diską, naudojant šią duomenų bazę.
Yra nuskenuojama visų media failų (*.avi, *.mkv, *.mp3 ir t.t.) informacija (kodekai, bitrate ir t.t.). Tam naudojama MediaInfo.

Ištaisytos klaidos:

• Programa anksčiau nenorėdavo skaityti diskų kurie būdavo įrašyti Windows OS sistemose ir jų pavadinimuose yra bent vienas tarpo simbolis. Tai yra dėlto, kad Microsoft nesilaiko UTF standarto. Ir Linux sistemose vietoje „ “ simbolio būdavo gaunamas toks simbolis „\040“.
• Programa anksčiau nenuskaitydavo diskų įrašytų UDF formatu antraščių. Tai būdavo dėl to, kad programa anksčiau kreipdavosi tiesiai į optinį įrenginį ir iš jo nuskaitydavo atitinkamus bitus. Tai puikiai veikė su ISO standarto diskais, bet su UDF jau nebe. Dabar programa sužino disko antraštę iš komandos „mount -l“.

Kas gali neveikti:

Gali nepavykti CDFly programos sukompiliuoti Windows sistemoje.

Ką dar norėčiau sutvarkyti:

• Labai reikėtų rikiavimo diskų ir failų sąrašuose.
• Programoje disko aptikimas ir skenavimas, dar nėra labai gerai įgyvendintas.
• Ištrinant diską, išsitrina ne visi įrašai iš duomenų bazės.
• Ikonas reikėtų pakeisti į KDE Oxygen arba naudoti sistemines.
• Reikėtų pabandyti sukompiliuoti programą Windows sistemoje.

Kas naudota modifikuojant programą:

• Programa parašyta su C++ kalba, taigi ir visi pakeitimai atlikti irgi ta pačia kalba.
• Programoje naudojamas QT4 bibliotekų rinkinys.
• Taip pat naudojau Eclipse programavimo aplinką (IDE) ir Eclipse CDT papildymą šiai programai.
• Duomenų failams nagrinėti naudojau sqlitebrowser.
• Dokumentaciją naudojau iš čia: http://doc.trolltech.com/4.4/classes.html

Įspėjimas:

Programa neveiks su ankstesnių šios programos versijų sukurtomis duomenų bazėmis. Taip pat neatsakau už prarastus duomenis ir t.t. Programa yra modifikuota tik mano paties poreikiams.

Jei norėsite išbandyti:

Jei norėsite išbandyti modifikuotąją programą atlikite šią veiksmų seką:

wget http://vmickus.googlepages.com/cdfly.tar.bz2 tar -jxvf cdfly.tar.bz2 cd cdfly/ qmake make ./cdfly

Kad pavyktų programą sukompiliuoti, yra būtini sistemoje gcc, make, libqt4-devel libqt4-sqlite ir visi jiems priklausantys paketai.

Jūsų Logitech optinė pelė Linux sistemoje gali daugiau

Radau straipsnį kuriame rašoma apie tai kaip galima pagerinti jūsų turimos Logitech pelės veikimą. Linux sistemoje visos pelės veikia iš anksto nustatytu 400cpi jautrumu. O beveik visos Logitech gamintojo pelės gali pasigirti 800cpi ar didesniu jautrumu. Tam kad būtų galima reguliuoti šių Logitech pelių parametrus, tam yra skirta programėlė „lomoco“.

Kaip ja naudotis?

Naudotis ja labai paprasta. Pirmiausia reikia nuskenuoti visus USB prietaisus ir įsitikinti, ar programa atpažysta jūsų logitech pelę. Tai daroma taip:

> lomoco --scan

Ir paleidę programą matysite kažką panašaus.

003.001: 1d6b:0001 Not a Logitech device 005.001: 1d6b:0001 Not a Logitech device 004.001: 1d6b:0001 Not a Logitech device 002.002: 046d:c00e Wheel Mouse Optical (M-BJ58) Caps: RES 002.001: 1d6b:0001 Not a Logitech device 001.003: 1307:0163 Not a Logitech device 001.001: 1d6b:0002 Not a Logitech device

Tada pagal pateiktą pelės modelio pavadinimą per Google ar kitą paieškos sistemą susiraskite savo pelės parametrus ir gamyklinį jautrumą. Mano turimos Logitech BJ58 gamyklinis jautrumas yra 800cpi.
Taigi dabar įjungiame maksimalų pelės jautrumą:

lomoco --800

Galimi parametrai: --400, --800, -1200, -1600, -2000. Juos pasirenkate pagal jūsų turimos pelės jautrumą.

Įsitikinti ar nauji nustatymai įsigaliojo galėsite paleidę komandą:

lomoco -i

Kiti pelės konfigūravimo ypatumai:

• Programa automatiškai nepasileidžia iš naujo įjungus kompiuterį. Tad mums tai reikės pataisyti patiems. Aš pats openSUSE 11.0 (kitose Linux distribucijose bus kitaip) sistemoje paredagavau /etc/init.d/boot.local failą, kad naujas pelės veikimo režimas įsijungtų automatiškai:

echo lomoco --800 >> /etc/init.d/boot.local

• Perjungus į jautresnį pelės režimą, pelė pradeda greičiau judėti. Tad jums reikės dar ir KDE ar Gnome valdymo skydeliuose reguliuoti pelės judėjimo greitį.

Naudojimosi įspūdžiai:

Nors mano jau seniai turima pelė veikė išties gerai. Bet tikrai nustebau pamatęs, kad ji gali dirbti dar geriau. Dabar kai yra nustatytas didžiausias galima jautrumas, pelė veikia žymiai tiksliau ir daro mažiau klaidų. Jei naudojant 400cpi pelei blizgus knygos viršelis būdavo neįkandamas, tai su 800cpi ant to paties paviršiaus galima jau su pele pakankamai gerai dirbti.

Nuorodos:

lomoco pagrindinis puslapis: http://www.lomoco.org/
Naudojimosi aprašymas anglų kalba: http://www.linux-gamers.net/modules/wiwimod/index.php?page=HOWTO+lomoco

Atsinaujinusi Joost televizija

Vakar gavau laišką iš Joost kuri pranešė, kad atsinaujino jos internetinė televizija. Nuo šiol Joost atsisakys savos P2P tinklais paremtos video perdavimo technologijos ir naudos Flash Player. Šis Joost komandos poelgis mano manymu turi keletą privalumų ir žymiai daugiau trūkumų.

Naujosios Joost privalumai:

• Joost tapo prieinama visiems. Daugelis anksčiau Joost nenaudodavo, nes daugeliui yra apribotos P2P interneto galimybės. Linux sistemų vartotojai anksčiau irgi buvo palikti už borto.
• Pačiai Joost tapo lengviau rinkti pinigus už reklamą. Nes internete dažniausiai pinigai mokami už vartotojus paspaudusius ant reklaminio skydelio. Savojo Joost televizijos programoje tai įgyvendinti buvo praktiškai neįmanoma.

Trūkumai:

• Joost internetinis puslapis neturi nė pusės tiek funkcionalumo, kiek anksčiau buvusi specializuotoji programa. Joost programoje buvo galima susikurti savo kanalą, susitempti savo norimus žiūrėti vaizdo įrašus. O po to įsitaisęs ant krėslo prieš televizorių viską nuosekliai žiūrėti. O dabar tai pasityčiojimas, puslapyje egzistuoja tik vienas vienintelis „Queue“ kuris beje kas kažkiek laiko yra ištrinamas.
• Nevykusi puslapio struktūra. Prastas puslapio išdėstymas. Mažai vaizdo įrašų kategorijų. Sudėtinga rasti norimą vaizdo įrašą.
• Reklama. Nuo šiol atsirado pastebima reklama. Pačiame puslapyje atsirado ne vienas reklaminis skydelis. Ir reklaminis intarpas rodomas prieš kiekvieną vaizdo įrašą. Žinoma tiek reklamos kiek yra dabar netrukdo. Bet kas žino kiek jos bus ateityje.
• Suprastėjusi vaizdo kokybė. Anksčiau žiūrint per Joost programą vaizdo kokybė tikrai pastebimai buvo geresnė.
  

Apibendrinimas:

Dabar kai Joost užvaldė Adobe Flash, ji jau niekuo techniškai nesiskiria nuo Youtube ar Vimeo. Tiesą sakant man labiau patinka draugiškesnė Vimeo puslapio struktūra nei Joost. Tik vienintelis Joost skirtumas, tai turinys. Čia galime rasti pačių įdomiausių laidų, filmų, muzikinių filmų, bei dokumentikos. Bereikia tik tikėtis, kad Joost neapleis savo pačios sukurtos programos ir pristatys ją naujai. Nes televiziją žiūrėti interneto puslapyje mažų mažiausiai nepatogu.

Naujasis VMware 6.5

Visai neseniai pasirodė galutinė VMware 6.5 Workstation virtualių mašinų kūrimo ir paleidimo įrankio versija. Taigi iš pradžių apie pačią virtualizaciją ir su kuo ji „valgoma“.

Apie virtualizaciją:

Virtualizacija tai procesas kurio metu kompiuteryje yra imituojamas tam tikros techninės įrangos darbas. Yra paplitę labai įvairių virtualizacijos būdų ir pritaikymų. Vienas iš labiausiai žinomų ir lengviausiai suvokiamų, tai pilna visų kompiuterio komponentų (CPU, RAM, HDD, VGA....) darbo imitacija. Tokiu būdu virtualizavimo programa sistemoje sukuria „virtualų kompiuterį“. Jame galime laisvai įdiegti atskirai ir nepriklausomai nuo pagrindinės OS veikiančią, bet kokią kitą operacinę sistemą.
Ta operacinė sistema kurioje veikia virtualizavimo programa yra paprastai vadinama „Host“ („Šeimininkas“). O tos operacinės sistemos kurios veikia virtualiuose kompiuteriuose yra vadinamos „Guest“ („Svečias“).
Viena iš tokį virtualizacijos būdą naudojančių programų yra VMware.  Jos didžiausi konkurentai: VirtualBox, VirtualPC ir Parallels.
Sistemos įdiegtos į virtualius kompiuterius turi galimybę, bet kada būti įjungtos ir išjungtos. Labai lengva daryti jų atsargines kopijas, ar jas perkelti iš vienos „Host“ sistemos į kitą. Dėl to, tokio tipo virtualizacija plačiai naudojama leidžiant skirtingas operacines sistemas vienu metu tame pačiame kompiuteryje. Testuojant sukurtas programas skirtingose operacinėse sistemose ar jų versijose. Išbandant ir analizuojant nežinomą ar nepatikimą programinę įrangą. Tokio tipo virtualizacija taip pat naudojama įmonėse siekiant kuo geriau išnaudoti turimą techninę įrangą. Plačiau galima paskaityti čia: http://www.4me.lt/virtualizacija-kas-tai

Kodėl būtent VMware?

VMware jau nuo seno yra virtualizacijos lyderis. Šiuo metu šio programinės įrangos gamintojo produktai pasižymi didžiausiu funkcionalumu, bei puikiu našumu. WMware Workstation gali veikti tiek Linux, tiek ir Windows sistemose. Mac vartotojams yra skirta VMware Fusion. O į VMware sukurtas virtualiasias mašinas galime įrašyti pačias įvairiausias OS: Windows, Linux, Solaris X86, FreeBSD ir t.t.

Svarbiausios naujosios versijos savybės:

• Vientisumo režimas „Unity Mode“. - Tiesą sakant nežinau kaip tiksliai pavadinti šį veikimo rėžimą. Įjungus šį rėžimą visi virtualiojoje OS (guest) esantys langai yra perkeliami į pagrindinės sistemos (host) darbastalį ir jie visi tampa lyg vienos operacinės sistemos. Tokiu būdu darbas su programomis esančiomis virtualiosiose OS žymiai supaprastėja. nes nereikia vis persijunginėti tarp atskirų sistemų darbastalių. Ši funkcija anksčiau egzistavo VMware Fusion įrankyje, kuriuo jau seniai gali naudotis Mac OS vartotojai. Dabar šią funkciją įgavo VMware Workstation bei VMware Player.
  Teko pačiam išbandyti šią funkciją ir galiu pasakyti, kad ne su visomis programomis patogu šiuo rėžimu dirbti. Egzistuoja šioks toks vėlinimas, tad su kai kuriomis programomis nėra ypač patogu dirbti. Bet naudoti vis dėlto galima.
  
• 3D spartinimo  galimybė „Guest“ Windows XP sistemoje. - Šioje versijoje yra pilnas trimatės grafikos palaikymas. Įrašius Windows XP ar 2000 į virtualiąją mašiną galėsite be problemų naudoti DirectX 9.0c grafikos reikalaujančias programas ir žaidimus. Palaikoma netgi Pixel Shader 2.0 ir ankstesnės versijos.  
  Nors tiesą sakant bandydamas keletą keletą paprastų žaidimų, nebuvau labai sužavėtas. Žaidimų grafikos kokybė prasta, kartais ekrane matėsi keletas juodų artefaktų, bei žaidimo irgi nebuvo didelė. 
• Virtualių mašinų įjungimas tiesiai iš tinklo. - Jūs dabar galite virtualiąsias mašinas siųstis tiesiai iš Web serverių ir jas paleisti nelaukiant kol siuntimas bus baigtas. Norėdami naudotis šia funkciją turite leisti VMware Workstation (vmware url) arba VMware Player (wmplayer url) iš komandinės aplinkos komandinėje eilutėje įrašydami virtualiosios mašinos tinklo adresą. Siuntimas bus pradėtas automatiškai, ir jį galima bet kada sustabdyti ar nutraukti. 

Naudingi patobulinimai:

• Integracija su VMware Converter 3.0.3. - Į šią VMware Workstation versiją nuo šiol įtrauktas virtualiųjų mašinų konvertavimo įrankis. Jis pasiekiamas per „File > Import“ tam, kad sukurti virtualiąsias mašinas iš Acronis True Image failų. Taip pat ir kiti failų tipai yra suprantami: Microsoft Virtual PC, Symantec Backup Exec System Recovery, StorageCraft ShadowProtect. Jūs taip pat galite konvertuoti atvirojo virtualiųjų mašinų formato (OVF) failus.
  Kiek teko pastebėti, ši funkcijos dar kol kas pasiekiama tik Windows vartotojams. 
• Naujos VMware Player savybės. - Nuo šiol VMware Player tapo žymiai patogesnė ir įgavo daug naujų funkcijų, kurias anksčiau turėjo tik VMware Workstation. 
Kai esate įsijungę viso ekrano rėžimą (fullscreen), jūs be vargo galite persijungti iš vienos įjungtos virtualiosios mašinos į kitą.
VMware Player taip pat turi vientisumo („Unity“) rėžimą, apie kurį rašyta pirmiau.
Tiek Windows, tiek ir Linux „Hosts“ sistemos palaiko virtualiųjų sistemų sustabdymą („suspend“) išjungiant VMware Player programą.
• Diegimo paketas skirtas Linux administratoriams - Įdiegti „Workstation“ Linux sistemoje tapo daug lengviau. Naujasis bendras instaliavimo failas visoms Linux distribucijoms suteikia įdiegimui paprastą grafinę vartotojo sąsają. Ir su keliais pelės paspaudimai VMware Workstation bus įdiegta. Nepaisant to, taip pat yra palikta vmware instaliavimo galimybė naudojant tiktai  konsolę. 
• Daug paprastesnis Windows ir Linux OS instaliavimas į virtualius kompiuterius - Tam, kad įdiegti operacinę sistemą jums tereik užpildyti vos kelis informacinius laukus, o VMware visa kita padarys automatiškai. Dabar ypač lengva įdiegti visas Windows versijas ir išvardintas Linux distribucijas: Red Hat, Mandriva, Ubuntu. 
• Virtualaus tinklo konfigūravimo įrankis Linux sistemoms - Nuo šiol Linux sistemose turėsite grafinį VMware virtualių tinklų kūrimo ir tvarkymo įrankį.

Našumo ir spartos pagerinimai

•  Geresnis tinklo našumas naudojant užkardą (NAT) - Jūs nuo šiol pastebėsite žymiai geresnį tinklo efektyvumą, jei iki šiol jūsų virtualiose mašinose tinklas buvo sukonfigūruotas veikti naudojant NAT. Šiuo požiūriu našumas pagerėjo netgi dešimčia kartų, nei ankstesnėse versijose. 
• Katalogų dalinimas, pertempimas, teksto ir failų kopijavimas - Kopijavimo sparta tarp virtualiųjų mašinų ir pagrindinės sistemos („host“) nuo šiol paspartėjo 25%. 
• USB įrenginiai - Keletas pakeitimų sumažino USB kreipties laiką net 50%.

Apibendrinimas:

VMware 6.5 Workstation yra išties puikus atnaujinimas. Nors lyginant su senesnėmis versijomis ši tapo žymiai „sunkesnė“, lėčiau pasileidžia virtualiosios mašinos, bei sunaudoja didesnį kiekį RAM. Bet nepaisant to visa tai kompensuoja, geresnis tinklo veikimas, failų perkėlimas į virtualiąją mašiną, ir USB įrenginių veikimas. Dar prie viso to prisideda vientisumo režimas („Unity“) ir dėl to šįsyk VMware nusipelno puikaus produkto vardo.

Internetinė televizija: Livestation

Visai neseniai aptikau dar vieną paprastą, bet gerai veikiančią internetinės televizijos programą pavadinimu „Livestation“. Pagrindinis šios televizijos bruožas, kad turi paprastą ir gerai veikiančią jos peržiūrėjimo programą. Taip pat ir kanalus galima peržiūrėti ir televizijos interneto puslapyje. Rodomų kanalų išties daug, esu išties patenkintas kelias dokumentiniai ir moksliniais, kelias muzikos ir sporto, na ir amerikietiškuoju Sci Fi kanalais.

Programos privalumai:

• Livestation televizijos peržiūrėjimo programa puikiai veikia visose pagrindinėse platformose: Linux, Windows, Mac OS.
• Daugumos kanalų kokybė yra išties puiki.
• Visus kanalus galima peržiūrėti tiek ir su Livestation programa, tiek ir interneto puslapyje.
• Daug kanalų, šiuo metu netgi sąrašuose yra netgi 1392 kanalai.
• Kanalus gali įtraukti į sąrašus ir pati publika.
• Pakankamai stabilus kanalų veikimas ir rodymas.

Programos trūkumai:

• Nors kanalų ir gausybė, bet dauguma iš jų labai specifiniai ar tinkami žiūrėti tik tai konkrečiam regionui. Iš visų kanalų, gal tik apie 20 tėra išties vertų žiūrėti.
• Retkarčiais kai kurie kanalai neįsijungia.
• Televiziją gali žiūrėti tik tie kas turi bent 1 Mbps spartos interneto liniją.

Keletas vaizdų:

Naudingi vaizdo įrašai internete

Bežiūrint Miro televiziją atradau išties įdomių ir informatyvių vaizdo įrašų.

Pirmasis apie tai kaip galima efektyviai ir paprastu būdu susikonfigūruoti Linux Iptables ugniasienę. Pasirodo tai labai paprasta. Tiesa tai tik dar pirma šios serijos dalis, vėliau bus tęsinys.

Visą kanalą galite rasti čia: http://linuxjournal.blip.tv/

Antrasis vaizdo įrašas, tai laida IT tematika. Joje bus demonstruojama, kaip priversti programą veikti kitaip negu numatyta. Taip, tai apie programų ir žaidimų apsaugų laužymą. Taip pat pristatomas wifi prisijungimų stebėjimo įrankis „Jasager“. Na ir galiausiai aptariamas įrankis kurio pagalba galima lengvai konfigūruoti Iptables pagrindu veikiančias ugniasienes.


Visą kanalą galite rasti adresu: http://www.hak5.org/

Na ir pasimėgavimui paskutinieji vaido įrašai. Juose vienas profesorius pademonstruos kaip apytiksliai patiems apskaičiuoti šviesos greitį. Tik nenuogąstaukite, jums tikrai nereikės sudėtingos laboratorinės įrangos. Jums pakaks tik mikrobangų krosnelės, kepimo skardos ir šokolado. Nors mano manymu vietoje šokolado galima būtų panaudoti ir kitus riebalų mišinius, turbūt tiktų net ir sviestas.




Ech, kad ir mūsų universitetuose dėstytų tokie pat dėstytojai kaip ir šis.
Visą interneto kanalą galite rasti čia: http://krampf.blip.tv/

CD/DVD diskų katalogizavimas su „CdFly“

Šiandien užbaigiau katalogizuoti savo turimų DVD diskų kolekciją. Mat labai daug vargo būdavo, norint ką nors juose surasti. Tam labai pagelbėjo labai šauni programėlė „CdFly“.

CdFly programos išskirtinės savybės:

CdFly tai nemokoma atviro kodo programa skirta sudaryti jūsų turimų CD/DVD diskų kolekcijai. Ji iš kitų panašaus pobūdžio programų išsiskiria tuo, kad ji yra labai paprasta naudoti, bei yra labai sparti. Taip pat ji veikia įvairiose operacinėse sistemose. Viena iš naudingų savybių ta, kad ši programa naudoja atvirą sqlite duomenų bazę. Tad jos sukauptus duomenis galėsite naudoti ir su kitomis duomenų bazių programomis. Taip pat ši programa gali pasigirti puikia ir sparčia paieška.

CdFly programos pagrindiniai privalumai:

Kuriama atviro kodo principu ir yra visiškai nemokama.
Veikia Linux, Mac OS X ir Windows sistemose.
Geba išsaugoti piešinėlių miniatiūras.
Bendra paieška tarp visų suindeksuotų failų, bei diskų pavadinimų.

Trūkumai:

Ne visų diskų failus programa sugeba suindeksuoti. Iš 112 diskų, nesugebėjo suindeksuoti 6 diskų.
Trūksta galimybės prie kiekvieno disko prirašyti pastabą ar anotaciją.
Taip pat trūksta automatinio nuskenuotų diskų numeravimo.

Programos svetainė:

http://cdfly.sourceforge.net/page/Main_Page

Kaip programa atrodo?:

Interneto žaidimas „TeeWorlds“

Aptikau naują multiplatforminį žaidimą „Teeworlds“. Kadangi žaidimas išties įtraukiantis, tad pabandysiu jį aprašyti.

Žaidimo esmė:

Valdyti mažą padarėlį („burbuliuką“) ir šaudyti, naikinti priešininkus. Padaras sugeba išleisti grandinę ir prisitraukti prie bet kurios sienos. Šitaip galima netgi galima „pagauti“ priešininką.

Žaidimo tikslas:

Žaidimas gali būti komandinis ir individualus. Žaidžiant komandiniu rėžimu reikia dažniausiai atlikti kokią nors užduotį, atimti iš priešininkų vėliavą, sunaikinti visus priešinikus ir pan. Žaidžiant komandiniu rėžimu, žaidimas labai primena Counter Strike žaidimą. Žaidžiant individualiu rėžimu reikia sunaikinti kuo daugiau priešininkų, visiškai taip kaip žaidime Quake.

Žaidimo grafika:

Grafika dvimatė, vektorinė. Tad ir net turint didžiausią monitorių, žaidimas atrodo puikiai.

Žemėlapiai:

Žemėlapius gali kurti pati publika, tad jų netrūksta. Nors žaidžiama dažniausiai keliuose populiariausiuose.

Žaidimo sudėtingumas.

Sudėtingumas priklauso tik tai nuo įgūdžių ir priešininkų sugebėjimo.

Ginklai:

Padarėlis gali valdyti įvairius ginklus: didelis plaktukas, pistoletas, šratinis šautuvas, kulkosvaidis, lazeris ir nindzės kalavijas. Kaikuriuose žemėlapiuose yra leidžiamas naudoti tik vienas ginklas, kituose visi. Skiriasi žemėlapiuose ginklų daroma žala, jų skaičius.

Iš kur parsisiųsti:

Linux, Mac OS, bei Windows versijas galite rasti: http://www.teeworlds.com/?page=downloads

Kaip žaidimas atrodo:

Prisijaukinta DVB-T televizija Linux sistemoje

Pagaliau pavyko Linux sistemoje skaitmeninės televizijos DVB-T imtuvą. Tiesą sakant teko susidurti su tuo, kad skaitmeninės televizijos padėtis Linux sistemose yra tiesiog tragiška. Labai daug vis dar yra TV imtuvų kurių Linux sistemoje paleisti nepavyks, tiesiog nėra parašyta tinkamų tvarkyklių. Taip pat Lietuvoje yra naudojamas naujas skaitmeninės televizijos transliavimo formatas - h264/AVC. Todėl dėl to neveikia daugelis DVB-T televizijos žiūrėjimo programų, mat jos pritaikytos senam MPEG2 standartui.

DVB-T imtuvas

Mano naudojamas TV imtuvas, tai Pinnacle DVB-T Solo Stick 72e. Pirkau jį jau turbūt prieš pusę metų BMS parduotuvėje. Tada jis man kainavo 49.90Lt, kaip matote nuo to laiko, tas TV imtuvas pabrango beveik tris kartus. Įdomu kodėl?
Windows sistemoje su šiuo TV imtuvu problemų didelių nebuvo. Su juo puikiai veikia DVBviewer programa, kartus Cyberlink h264 kodeku.
Bet Linux sistemoje su juo buvo daugybė problemų. Pavyko televiziją pažiūrėti, tik tada kai atsirado nauja VLC grotuvo versija.

Pinnacle DVB-T Solo Stick 72e tvarkyklių instaliavimas OpenSUSE 10.3 sistemoje

Didžiausia problema tai ta, kad OpenSUSE 10.3 neturi visiškai jokių tvarkyklių šiam TV imtuvui. Norėdami jas įsidiegti jums reikės atlikti šią veiksmų seką:

hg clone http://linuxtv.org/hg/v4l-dvb cd v4l-dvb/ make wget http://vmickus.googlepages.com/dvb-usb-dib0700-1.10.fw su <pass> cp dvb-usb-dib0700-1.10.fw /lib/firmware/ make install

Kai visus veiksmus atliksite, prie kompiuterio prijunkite TV imtuvą. Tada paleiskite dmesg komandą. Ir jei pas jus bus rodomos tos pačios eilutės, vadinasi tvarkyklės įdiegtos sėkmingai:

usb 1-8: new high speed USB device using ehci_hcd and address 4 usb 1-8: configuration #1 chosen from 1 choice dvb-usb: found a 'Pinnacle PCTV 72e' in cold state, will try to load a firmware dvb-usb: downloading firmware from file 'dvb-usb-dib0700-1.10.fw' dib0700: firmware started successfully. dvb-usb: found a 'Pinnacle PCTV 72e' in warm state. i2c-adapter i2c-5: SMBus Quick command not supported, can't probe for chips dvb-usb: will pass the complete MPEG2 transport stream to the software demuxer. DVB: registering new adapter (Pinnacle PCTV 72e) i2c-adapter i2c-6: SMBus Quick command not supported, can't probe for chips

Televizijos paleidimas

Kiek teko bandyti , tai radau tik vieną programą kuri deramai rodytų DVB-T televiziją. Tai naujausioji VLC 0.9.2 versija. Bet deja ši programa šiuo požiūriu labai nefunkcionali, bei nepatogi naudoti. Televiziją paleisti galite taip ir matyti šiuos kanalus:

vlc dvb:// :dvb-adapter=0 :dvb-frequency=658000000 :dvb-srate=8	LTV, LTV2, LNK, TV3, TV1, BTV, Tango TV, Info TV, Liuks!
vlc dvb:// :dvb-adapter=0 :dvb-frequency=570000000 :dvb-srate=8	BBC World, TV Polonia
vlc dvb:// :dvb-adapter=0 :dvb-frequency=786000000 :dvb-srate=8	Deutsche Welle, Sport1
vlc dvb:// :dvb-adapter=0 :dvb-frequency=778000000 :dvb-srate=8	5 kanalas

  Mano surašyti kanalų paleidimų būdai yra skirti tiems kurie gyvena Kauno regione. T.y. tiems kurių antenos nukreiptos Juragių pusėn. Kitų Lietuvos vietovių gyventojams siūlyčiau naudotis http://www.skaitmenine.lt/ puslapiu.

Televizijos antena

Kadangi gyvenu Kauno centre ant Žaliakalnio kalno šlaito, tai prastu televizijos signalu negaliu skūstis. Iš pradžių bandžiau žiūrėti su paprasta kambarine antena su stiprintuvu, bet su pastaraja vaizdas dažnai išsibarstydavo kvadračiukais.
Dabar nusipirkau už 39Lt labai panašią į šią anteną. Dabar vaizdo signalas tiesiog puikus.

Vaizdo kokybė

Lyginant su paprasta analogine televizija, vaizdo kokybė išties stulbinanti. Bet kiek teko matyti tai GALA IPTV, Viasat ir Mikrovisatos televizijos kolkas kokybės atžvilgiu pranašesnės.
Bet vis dėl to mančiau DVB-T televizijos kokybė dar turi daugybę neišnaudotų resusrsų. Mat vaizdo kraštuose esančios juodos juostos rodo, kad signalas imamas iš senų analoginių šaltinių. Kai bus pradėtas DVB-T srautas imti iš televizijos studijų skaitmeniniu formatu, tada vaizdo kokybė stipriai pagerės. Gal būt net prilygs DVD  filmų kokybei.

Keletas vaizdų

Optimalus plius internetas ir Pirelli maršrutizatorius

Šiandien jau bus visa savaitė, kaip naudojuosi nauju TEO interneto paslaugų planu „optimalus plius“. Taigi jau spėjau susidaryti bendrą vaizdą apie šį naująjį interneto planą.

Interneto planas „optimalus plius“

Naujo plano pajungimas

Naujo interneto plano įjungimas vyko labai sklandžiai. Iškart pats nuvykau į TEO klientų aptarnavimo skyrių. Ten viską maloniai paaiškino ir išdėstė visas smulkmenas. Ten pat iškart pasirašiau interneto tiekimo sutartį ir gavau naująjį modemą. Kadangi ten apsilankiau penktadienį, tai interneto planą prižadėjo įjungti pirmadienį ryte. Taip pat pasiūlė nusipirkti iš jų bevielį interneto maršrutizatorių. Pabrėžiu, pasiūlė bet nevertė, priešingai nei kaip esu skaitęs daugelyje interneto forumų.

Kai atėjo pirmadienis, tereikėjo tik pajungti naująjį modemą ir internetas pagal naują planą pradėjo veikti iškart. Ir net nebuvo visiškai jokių interneto ryšio sutrikimų.

Pats pirmas man nepatikęs dalykas tai plano keitimo mokestis - 100Lt. Mano akimis žiūrint tai neetiškas mokestis iš TEO pusės ir tai tik parodo, kad ši bendrovė visiškai negerbia savo klientų.

Taip pat man nepatiko TEO siūlomų modemų „gausa“. O tiksliau tos gausos nebuvimas, t.y. vienintelis Pirelli DISCUS™ DRG A125G. Nesuprantu, kodėl ši kompanija kartu negalėtų siūlyti ir Linksys, Zyxell, Buffalo maršrutizatorių. Juk ne aš vienas labai skeptiškai vertinau jų siūlomą ir niekam negirdėtą Pirelli maršrutizatorių. Pirkau iš TEO šį maršrutizatorių vien todėl, kad neturėjau jokio pasirinkimo. Linksys WAG200G man buvo pernelyg mažai funkcionalus, o kitų variantų tiesiog nebuvo, arba būtų tekę jų laukti ilgai.

Sparta

Parsiuntimo sparta Lietuvoje svyruoja nuo 2mbps iki 3Mbps. Ir tik retkarčiais pakyla iki 4mbps. Iš užsienio užtikrintai siunčia 1mbps sparta. Ir galiu pasakyti, kad šios spartos man daugiau nei pakanka.

Išsiuntimo (upload) sparta tapo tiesiog juokinga - 512kbps. Kai tuo tarpu senesnis interneto planas galėjo pasigirti 786kbps. Ir dėl to man kyla didelis nepasitenkinimas. Apskritai nesuprantu, kodėl TEO parinko tokią mažą Upload spartą. Anot wikipedia ADSL2 gali pasiekti net 3.5mbps išsiuntimo spartą.
Žiūrint Joost televiziją, vaizdas dažnai trūkčioja būtent dėl upload spartos, su senesniu interneto planu televizija veikė geriau. Torrentus siunčiant irgi panašus efektas. Kas iš to, kad failą parsiunčia tris kart greičiau, jei po to vistiek juos reikia laikyti neišjungiant visą dieną, kad torrentų sistemose reitingus palaikyti normalius. Vienintelis privalumas tai Vimeo ir Youtube puslapiai. Dabar prieš žiūrint vaizdo klipą, visiškai nereikia laukti.

Jeigu norite spartos įrodymų, štai Speedtest.net rezultatai:

Bevielis TEO modemas Pirelli DISCUS™ DRG A125G.

Vienintelę oficialią šio modemo informaciją galima rasti tik tai čia: http://www.pirellibroadband.com/en_IT/browser/attachments/pdf/PirelliDRGA125G.pdf. Ir ten praktiškai jokios naudingos informacijos nėra.

Bendros savybės

Taigi tai ganėtinai funkcialus ir universalus Linux pagrindu veikiantis įrenginys. Savyje turintis ADSL2+ modemą, 100mbps skirstytuvą (switch), bei bevielio tinklo adapterį galintį veikti Access Point rėžimu.

Įrenginyje yra įrengtos 4 LAN/UTP jungtys, tačiau tik dvi iš jos skirtos prijungti kompiuterius. Kitos dvi jungtys skirtos GALA televizijai ir FFTH optiniam internetui. GALA televizijos prievadą galima nesunkiai išjungti, taip pasidarydami vietą prijungti trečiajam kompiuteriui.

Maršrutizatorius turi ir USB prievadą. Kuris yra puikiai suderinamas su OpenSUSE 10.3 ir galbūt kitomis Linux sistemomis.

Bevielis tinklas
Maršrutizatorius gali veikti 802.11b ir 802.11g standartais. Bet kadangi visi mano tinkle esantys nešiojami kompiuteriai palaiko „g“ standartą. Tai aš „b“ rėžimą tiesiog išjungiau. O prie jo aš prijungiau netgi 4 nešiojamuosius kompiuterius bevieliu būdu. Ir visi jie vienu metu kuo puikiausiai veikė.
Ryšio stiprumas geras. Bevielis internetas veikia visuose namo aukšto kampuose, ir puikiausiai veikia per kelias storas sienas.

Sparta
Bevielio tinklo greitis. Kopijuojant iš stacionaraus kompiuterio pajungto LAN kabeliu failus į nešiojamąjį, bevielio tinklo sparta tesiekia geriausiu atveju tik ~25mbps. Priešingu atveju , kopijuojant iš nešiomojo į LAN kompiuterį sparta jau siekia ~48mbps. Tačiau tuo metu kai vyksta kopijavimas internete naršyti tampa sunkiai įmanoma. Tai rodo, kad maršrutizatoriaus procesorius yra pernelyg silpnas.
Tarp kompiuterių sujungtų LAN kabeliais sparta siekia ~90mbps.


Norėčiau įspėti vartotojus besiruošiančius įsivesti „optinius“ interneto planus. Šis TEO maršrutizatorius tiesiog nepajėgs apdoroti visos galimos linijos spartos. Siūlau išsirinkti kažką iš šio sąrašo viršaus, ar bent jau vidurio.

Konfigūravimas ir papildomos funkcijos
Šis maršrutizatorius turi labai daug ir įvairių funkcijų: QoS, IPSec, DDNS, įvairūs Remote Administration, įvairūs sisteminiai log'ai ir t.t. Tačiau visa maršrutizatoriau konfigūracija yra labai paini ir kebli. Pačiam teko ne sykį pasinaudoti „Reset“ mygtuku.
Labiausiai man asmeniškai įdomi funkcija, tai QoS. Ji leidžia nustatyti įvairioms programų rūšis interneto srauto prioritetus. Dėl to, pvz. įsijungę torrent programą nejausime interneto puslapių vartymo sulėtėjimo. Na galiu pasakyti, kad ši funkcija veikia, gal ir ne idealiai, bet vis geriau nei nieko.
Dar vienas patinkantis dalykas, tas, kad parinkus kokią nors nuostatą nereikia perkrauti iš naujo viso įrenginio. Nuostatos įsigalioja iš kart. Priešingai nei, kad su D-Link ar DD-WRT firmware įrenginiais.

Stabilumas
Na dar per mažai laiko praėjo, kad būtų galima vertinti šio įrenginio stabilumą. Maršrutizatorius veikia dar tik aštuonias paras be sustojimo. 

Kaina
Be sutarties TEO šį įrenginį parduoda už 200Lt, su vienerių metų sutartimi  150Lt, dviejų - 100Lt, trijų 20Lt. Aš pirkau su vienerių metų sutartimi už 150Lt. Galiu pasakyti, kad šis maršrutizatorius vertas tokios kainos, bet pasirašyti trejų metų sutartį, mano manymu, yra nelogiška.

Google Chrome - nauja interneto naršyklė

Visai nelauktai sulaukėme iš Google „nedidelio“ siurprizo, t.y naujosios naršyklės Google Chrome. Ir panašu, kad tai bus pati karščiausia ir labiausiai diskutuojama šio mėnesio IT naujiena. Na daug aš nekalbėsiu , juolab kad jau visi tinklaraščiai ir naujienų puslapiai jau seniai ko gero spėjo šią naršyklę aprašyti.



Naujosios naršyklės savybės:

• Sparta. Tiek naršyklės paleidimo, tiek ir puslapių vartymo sparta išties įspūdinga. Įspūdinga ir Javascript vykdymo sparta, Sunspider Javascript Benchmark testą atlieką beveik dvigubai greičiau (2997ms) nei, kad iki šiol sparčiausia javascript naršykle laikytoji Mozilla Firefox 3.0 (5987ms). 
• Standartų laikymasis. Naršyklė naudoją vieną iš pažangiausių standartų laikymosi požiūriu WebKit internetinį varikliuką. Tą patį varikliuką naudoja Safari ir KDE 4.x naršyklės. Google Chrome naršyklė įveikia net 76%, kai tuo tarpu Firefox te surenka 71%. 
• Paprastumas. Naršyklėje tėra tik pačios reikalingiausios funkcijos. Ekrane visiškai nėra jokių be reikalingų komponentų, todėl ši naršyklė sutaupo nemažai ekrano vietos. Pačios naršyklės dizainas, asmeniškai man pačiam, išties irgi patinka. 
• Paieška. Nuo šiol labai paprastai ir greitai galėsime atlikti paiešką tarp visų savo naršytų puslapių. O anksčiau tam atskirai reikėdavo turėti, daug resursų naudojančiąją Google Desktop paieškos sistemą.
• Tobulesnės kortelės.  Šioje naršyklėje atvėrę naują kortelę, matysime ne tuščią langą, o paskutinių lankytų ir mėgiamiausių puslapių sąrašus. Taip pat ir pačias korteles žymiai lengviau galime valdyti. Galime jas lengvai kilnoti iš vienos į kitą, galime iš vieno lango perkelti į kitą ir netgi bet kurią kortelę galime ištempti į laisvą lango vietą. Tai sukurdami visai naują langą. 
• Stabilumas. Kiekvienai kortelei atskiras procesas. Dėl to nulūžus vienai kortelei, nenulūš visa naršyklė. be to naršyklė žymiai geriau išnaudos kelis branduolius turinčius procesorius. Na, bet tame yra ir vienas trūkumas, kiekvienas atskiras procesas sau pasiima ir papildomą kiekį RAM. Ir lyginant su Firefox, Google Chrome atminties naudojimo atžvilgiu stipriai atsilieka.
• Priemonės skirtos web programuotojams. Šią naršyklę turėtų pamilti visi tinklapių kūrėjai. Mat joje yra pilnavertis javascript redaktorius ir visus su kuo atliktus pakeitimus galime stebėti realiu laiku. 

Galimos šios naršyklės atsiradimo priežastys:

• Google turbūt ne vienerius metus šią naršyklę naudojo savo vidiniams tikslams. Dėl patogių puslapių kūrimo priemonių ši naršyklė, ko gero tarnavo kuriant ne vieną Google internetinę apilkaciją. 
• Google anksčiau nepakankamai sugebėdavo įtakoti naujų interneto standartų kūrimą ir paplitimą. Turėdama pilnavertę naršyklę, kuri galbūt užims ne mažą dalį rinkos, ši kompanija galės nevaržomai diktuoti tolimesnę interneto plėtros kryptį. 
• Laisvas WebKit internetinių puslapių varikliukas. Kaip jau ir sakiau WebKit naudoja tiktai Safari ir Konqueror 4 naršyklės. Safari naršyklė paplitusi tik Mac OS  sistemose, o Konqueror naršyklės beveik išvis niekas nenaudoja. Tad galime sakyti, kad WebKit varikliukas buvo visiškai laisvas, tad tuo Google ir pasinaudojo.  
• Rinkoje trūko itin paprastos ir „lengvos“ naršyklės. Kai atsirado pačios pirmosios Firefox versijos (0.x, 1.x), žmonės liovėsi naudoję Internet Explorer 6 dėl to, kad šis buvo labai „ne rangus“ su absurdiškai sudėtinga aplinka. Dabar Firefox „išsipūtė“, t.y. joje atsirado labai daug įvairių funkcijų. Bet deja ne visiems visos Firefox funkcijos yra reikalingos, kai kuriems tiesiog trūko tos ankstesnės naršyklės. Taigi Google Chrome užėmė šią vietą. 

Galimos rizikos:

• Didžiausia rizika būtų ta, kad ji pasinaudos savo monopoline padėtimi ir pradėtų ignoruoti kitas naršykles. Blogiausias scenarijus būtų tada, kada vartotojai nebegalėtų naudoti su kitomis naršyklėmis Google aplikacijų ir turėtų priverstinai naudoti Chrome naršyklę. 
• Privatumas nuo Google su šia naršykle tiesiog nebeegzistuos. Mano manymu Chrome naršyklė Google gelbės indeksuojant puslapius. Taip pat renkant apie patį vartotoją tam tikrą informaciją pagal kurią Google galėtų pateikti vartotojui jam kuo priimtinesnę reklamą. 

Perspektyvos:

• Pirmiausia mano manymu Google Chrome naršyklė didžiausią dalį vartotojų pasiims iš patyrusių Firefox ir Opera naudotojų gretų. Na gal dar keletas per bėgs ir iš IE naudotojų, susigundę žinomu Google vardu. 
• Google yra susitarusi su kompiuterių gamintoju Dell, dėl google programų ir tarnybų diegimų į Dell kompiuterius. Žinant tai, kad Dell pagamina net ~20% visų kompiuterių, o vartotojai dažniausiai naudoja tai kas jau įrašyta, tai Google Chrome naršyklės dalis pastoviai augs. Ir augs Internet Explorer naršyklės sąskaita.
• Kadangi Google Chrome tokia „lengva“ ir minimalistinė tai ji puikiausiai įsitaisys visuose mažuosiuose kompiuteriuose (ASUS EeePC, MSI Wind, Acer Aspire One ir kt...). Na žinoma dar tereikia sulaukti Google Chrome Linux versijos. Šioje vietoje naršyklė išstums Mozilla Firefox.
• Atsiradus penktajam pilnaverčiui dalyviui sustiprės konkurencija tarp atskirų našyklių kūrėjų. Turėti prasidėti tikri naršyklių karai. Ir pagrindiniai dalyviai bus Mozilla Firefox vs Google Chrome. 

Parsisiuntimo adresas:
http://www.google.com/chrome

Keletas vaizdų:

Anglono paleidimas Linux sistemoje.

Daug kas klasia kaip Linux sistemoje paleisti Lietuvių-Anglų kalbų žodyną „Anglonas“ ir ar jis išvis veikia leidžiamas per wine. Atsakysiu taip: Pats „Anglonas“ per wine veikia kuo puikiausiai, tik deja jo suinstaliuoti taip parastai neina. Instaliacija nutrūksta ties ten kur reikia suvesti serijinį numerį.
Taigi pasistengsiu aprašyti šio žodyno paleidimo instrukciją.

1. Pirmiausia mums reikės „Angloną“ suinstaliuoti Windows sistemoje. Aš tam naudojau VMware. 
2. Iš windows skirsnio perkopijuojame katalogą „C:\Program Files\Fotonija“ į „/home/[user]/.wine/drive_c/Program Files/“.
3. Iš windows skirsnio perkopijame failą „C:\Windows\System32\fottext.dll" į katalogą  /home/[user]/.wine/drive_c/Program Files/Fotonija/Anglonas/". 
4. Susikuriame tokį tekstinį failą pavadinimu „anglonas.reg“: 

   Windows Registry Editor Version 5.00 [HKEY_LOCAL_MACHINE\SOFTWARE\Fotonija] [HKEY_LOCAL_MACHINE\SOFTWARE\Fotonija\Anglonas] "Organizacija"="" "SN"="ANG-XXXXX-XXXXX" "Vartotojas"="Vartotojas" "Dir"="C:\\Program Files\\Fotonija\\Anglonas\\"

   Vietoje „ANG-XXXXX-XXXXX“ būtina įrašyti savo turimos programos serijinį numerį. 
5. Tada papildome wine registrą vykdydami šią komandą: „wine regedit /kelias/iki/anglonas.reg“.
6. Na ir paskutinis etapas, leidžiame programą: „wine /home/[user]/.wine/drive_c/Program Files/Fotonija/Anglonas/Anglonas.exe“.

ImageShack.us - nemokamas bittorrent seedbox

Neseniai teko prisiregistruoti ir išbandyti naują nemokamą ImageShack.us paslaugą. Tai nemokamas bittorrent SeedBox.



Kas yra SeedBox? 
SeedBox tai tam tikra internetinė paslauga suteikianti vartotojui galimybę į virtualiąją talpyklą siųstis iš p2p tinklų failus.  Vėliau siuntėjas gali pasiimti visus failus iš talpyklos per http. Šitaip vartotojas gali siųstis iš bittorrent failus, net jei jam interneto tiekėjas yra užblokavęs prisijungimą prie p2p tinklų. Taip pat didžiųjų pasaulio bittorrent talpinimo svetainių (tracker) failų platintojai (uploader) dažnai naudoja SeedBox failų platinimui. Mat namų vartotojams skirtos interneto linijos retai kada gali atlaikyti daugiatūkstantines siuntėjų armijas. Taip pat naudojant SeedBox galima siųstis visiškai anonimiškai.  Nes besisiunčiant per tarpinį serverį siuntėjo IP adresas lieka niekam nežinomas (na išskyrus SeedBox paslaugos savininkus).


Kuo gi išskirtinis ImageShack.us?
ImageShack.us SeedBox yra gana stipriai limituotas. Nėra daug ko tikėtis iš nemokamos paslaugos.
Pradėjus naudotis šia paslauga, nemokamai yra suteikiama 5GB vietos virtualiojoje talpykloje ir 10GB srauto (tai srautas kuris naudojamas siųsti failams iš virtualiosios talpyklos į jūsų HDD) kas mėnesį. Sumokėjus tam tikrą mokestį virtualiosios talpyklos dydis, bei mėnesinis srautas atitinkamai padidinami.

Kaip gali būti ImageShack.us naudingas?
Kadangi ši paslauga labai stipriai ribota, tai aš numatau dvi jos panaudojimo paskirtis:

• Siuntimasis iš viešų torrent puslapių. Turbūt visi žinote kad iš visiems laisvai prieinamų puslapių (Mininova, The Pirate Bay) siuntimasis vyksta labai lėtai. Su ImageShack.us SeedBox galite tai paspartinti. 
• Interneto tiekėjų p2p užkardų apėjimas. Daugelis turbūt žino, kad daugumai besinaudojančių Litnet, OmniConnect, BITĖ Vodafone Mobile Connect internetu yra stipriai apkarpytos galimybės siųstis failus per p2p tinklus. Su SeedBox galėsite siųstis failus apeidami visas interneto tiekėjų užkardas. 

Kaip naudotis šia paslauga?

• Pirmiausia reikia užsiregistruoti. Tai galite padaryti užėję į http://my.imageshack.us/registration.
• Tada reikės šiek tiek luktelti, SeedBox paslauga aktyvuojama per parą laiko. 
• Kai jau bus aktyvuota paslauga, tereikia užeiti į http://tor.imageshack.us/tor/, įkelti *.torrent failiuką ir ImageShack.us automatiškai pradės siūsti.
• Kai failai bus visiškai parsiųsti tereikės juos parsiųsti per http. Tai turėsite padaryti per 10 parų, mat vėliau jie gali būti ištrinti.

Išleista openSUSE 11.0

„Peržiūrėdami sąrašą iš 500 sparčiausių superkompiuterių, pirmame penkiasdešimtuke rasime  20 superkompiuterių kuriuose veikia Novell SUSE Linux sistema. O bendrame sąraše net apie 40% superkompiuterių naudoja SUSE.“

Jei niekada negirdėjote apie šią distribuciją, tai ši yra lyginama su Mercedes-Benz automobiliais. OpenSUSE pradėta leisti 2005 metais, kai Novell sumanė suse Suse Linux Professional kūrima atiduoti į „atviro kodo rankas“, leisdama publikai testuoti ir taisyti klaidas. Anksčiau SUSE Linux kurdavo ir testuodavo vien tik pati Novell.

Daug pakeitimų buvo padaryta nuo prieš tai buvusios openSUSE 10.3 versijos ir dar daugiau naujoje versijoje atsirado funkcijų. Šioje versijoje atnaujintus praktiškai visos esančios programos, stipriai pagerintas instaliavimo procesas, gretesnis ir paprastesnis paketų tvarkymas ir daug daugiau. Į šią vesiją įdėtas Linux 2.6.25 branduolys, Xen 3.2 virtualizacija, bei grafinis posistemis X.Org 7.3.

OpenSUSE nuo šiol turi dvi KDE versijas - pirmoji KDE 3.5.x tiems kas nori stabilumo ir funkcionalumo ir KDE 4 versija skirta tiems kas nori išbandyti visiškai naują grafinę aplinką.  GNOME naudojai taip pat šiame pakete ras naujausią GNOME versiją, kuri modifikuota taip, kad sunku ją atpažinti nuo standartinės GNOME aplinkos. Su viena geriausių ofiso paketų OpenOffice 2.4 jūs galėsite nauotis rašykle (Writer), skaičiuokle (Calc), pristatymų programa (Impress) ir braižymo programa (Draw). O štai dalis svarbiausių pakeitimų esančių openSUSE 11.0:

• Perdaryta sistemos instaliacja, kuri tapo daugeliui paprastesnė.
• Žymiai greitesnis ir paprastesnis paketų tvarkymas.
• Tapo paprasčiau atnaujinti sistemą su PackageKit
• Tapo paprasčiau naudoti 3D efektus su Compiz-Fusion ir CCSM
• KDE 4 - Naujos kartos KDE darbastalis.
• GNOME 2.22 - Naujausia ir geriausia GNOME versija.
• Firefox 3.0 - openSUSE išleista su Firefox 3.0 beta 5 versija, bet be jokio vargo galėsite atnaujinti iki galutinės Firefox 3.0 versijos ar naujesnės.
• OpenOffice.org 2.4 - Paskutinis OpenOffice.org , su daugybe naujų patobulinimų ir funkcijų. Įskaitant geresnį VBA palaikymą, 3D efektus pristatymuose (Impress) ir Microsoft Office 2007 dokumentų formatų palaikymą. 
• Banshee 1.0 - Novell prižiūrimas multimedia grotuvas.
• Tasque - Paprasta užduočių planavimo programa
• NetworkManager 0.7 - Išbaigta NetworkManager versija, nuo šiol suderinama su EV-DO/UMTS tinklo kortomis. 
• PulseAudio - Geresnis garso reguliavimas GNOME aplinkoje.
• Linux kernel 2.6.25 - Paskutinis stabilus Linux branduolys.
• Atnaujintos beveik viso programos nuo openSUSE 10.3 išleidimo. 
• Daugiau nei 200 naujų išskirtinių savybių atsiradusių vien tik openSUSE. 

Nuo šiol labai paprasta įjungti Compiz KDE ir GNOME aplinkose, naudojant paprastą CCSM, kuris pavadintas „Desktop Effects“ pagrindiniame meniu. Naudodami paprastą CCSM sąsają jūs galite įjungti/išjungti Compiz, kaitolioti visas Compiz funkcijas iki pasieksite savo norimą darbastalio funkcionalumą. Taip pat galite Compiz nuostatas parinkti iš numatytųjų profilių, pasirinkdami nuo pačio paprasčiausio mažiausiai reikalujančio kompiuterio resursų iki pačio sudėtingiausio. Daugumas patyrusių vartotojų iki šiol patys įsirašydavo CompizConfig Settings Manager (ccsm), kuris nuo šiol įtrauktas į standartinę openSUSE 11.0 sudėtį.

Peržiūkite sąrašą kuriame yra 200 naujų išskirtinių openSUSE savybių.

Vartotojai suinstaliuoti sistemą turi du pasirinkimus - naudoti LiveCD diskus, su kuriais galėsite pirma išbandyti sistemą tiesiai iš CD disko, o poto instaliuoti su minimaliais paketų(programų) pasirinkimais. Arba galima naudoti openSUSE DVD diskus, iš kurių instaliuodami galėsite pasirinkti kurią grafinę aplinką naudoti (arba nenaudoti nė vienos), pasirinkti savo norimas programas ir dar daugybę funkcijų, kurių nėra LiveCD diske.

Instaliavimas iš LiveCD


Instaliavimas iš DVD


KDE 4.0.x darbastalis


KDE 3.5.x darbastalis


GNOME 2.22 darbastalis


wine 1.0 - pirmoji stabili versija

Prieš instaliuodami nepamirškite peržiūrėti:

• openSUSE 11.0 instaliavimas iš DVD.
• openSUSE 11.0 instaliavimas iš LiveCD
• instaliavimas internetu (pežengusiems vartotojams)
• daug informacijos rasite openSUSE 11.0 naudotojo pradžiamokslyje. 

Naujausiają openSUSE 11.0 galite rasti:

• software.opensuse.org (patartina siųstis naudojantis bittorrent, kad be reikalo napkrautumėte FTP serverių ir parsisiųtumėte identiškas failų kopijas)
• Nusipirkti galite iš: http://en.opensuse.org/Buy_openSUSE

Kai jau tapsite openSUSE naudotoju:

• jei kils problemų su video plokštės tvarkyklėmis užeikite: http://blog.linuxoss.com/2008/06/16/opensuse-110-installing-ati-and-nvidia-drivers/
• nepamirškite aplankyti openSUSE-Community.org, kur rasite daug naudingos informacijos.