Jūsų Logitech optinė pelė Linux sistemoje gali daugiau

Radau straipsnį kuriame rašoma apie tai kaip galima pagerinti jūsų turimos Logitech pelės veikimą. Linux sistemoje visos pelės veikia iš anksto nustatytu 400cpi jautrumu. O beveik visos Logitech gamintojo pelės gali pasigirti 800cpi ar didesniu jautrumu. Tam kad būtų galima reguliuoti šių Logitech pelių parametrus, tam yra skirta programėlė „lomoco“.

Kaip ja naudotis?

Naudotis ja labai paprasta. Pirmiausia reikia nuskenuoti visus USB prietaisus ir įsitikinti, ar programa atpažysta jūsų logitech pelę. Tai daroma taip:

> lomoco --scan

Ir paleidę programą matysite kažką panašaus.

003.001: 1d6b:0001 Not a Logitech device 005.001: 1d6b:0001 Not a Logitech device 004.001: 1d6b:0001 Not a Logitech device 002.002: 046d:c00e Wheel Mouse Optical (M-BJ58) Caps: RES 002.001: 1d6b:0001 Not a Logitech device 001.003: 1307:0163 Not a Logitech device 001.001: 1d6b:0002 Not a Logitech device

Tada pagal pateiktą pelės modelio pavadinimą per Google ar kitą paieškos sistemą susiraskite savo pelės parametrus ir gamyklinį jautrumą. Mano turimos Logitech BJ58 gamyklinis jautrumas yra 800cpi.
Taigi dabar įjungiame maksimalų pelės jautrumą:

lomoco --800

Galimi parametrai: --400, --800, -1200, -1600, -2000. Juos pasirenkate pagal jūsų turimos pelės jautrumą.

Įsitikinti ar nauji nustatymai įsigaliojo galėsite paleidę komandą:

lomoco -i

Kiti pelės konfigūravimo ypatumai:

• Programa automatiškai nepasileidžia iš naujo įjungus kompiuterį. Tad mums tai reikės pataisyti patiems. Aš pats openSUSE 11.0 (kitose Linux distribucijose bus kitaip) sistemoje paredagavau /etc/init.d/boot.local failą, kad naujas pelės veikimo režimas įsijungtų automatiškai:

echo lomoco --800 >> /etc/init.d/boot.local

• Perjungus į jautresnį pelės režimą, pelė pradeda greičiau judėti. Tad jums reikės dar ir KDE ar Gnome valdymo skydeliuose reguliuoti pelės judėjimo greitį.

Naudojimosi įspūdžiai:

Nors mano jau seniai turima pelė veikė išties gerai. Bet tikrai nustebau pamatęs, kad ji gali dirbti dar geriau. Dabar kai yra nustatytas didžiausias galima jautrumas, pelė veikia žymiai tiksliau ir daro mažiau klaidų. Jei naudojant 400cpi pelei blizgus knygos viršelis būdavo neįkandamas, tai su 800cpi ant to paties paviršiaus galima jau su pele pakankamai gerai dirbti.

Nuorodos:

lomoco pagrindinis puslapis: http://www.lomoco.org/
Naudojimosi aprašymas anglų kalba: http://www.linux-gamers.net/modules/wiwimod/index.php?page=HOWTO+lomoco

Atsinaujinusi Joost televizija

Vakar gavau laišką iš Joost kuri pranešė, kad atsinaujino jos internetinė televizija. Nuo šiol Joost atsisakys savos P2P tinklais paremtos video perdavimo technologijos ir naudos Flash Player. Šis Joost komandos poelgis mano manymu turi keletą privalumų ir žymiai daugiau trūkumų.

Naujosios Joost privalumai:

• Joost tapo prieinama visiems. Daugelis anksčiau Joost nenaudodavo, nes daugeliui yra apribotos P2P interneto galimybės. Linux sistemų vartotojai anksčiau irgi buvo palikti už borto.
• Pačiai Joost tapo lengviau rinkti pinigus už reklamą. Nes internete dažniausiai pinigai mokami už vartotojus paspaudusius ant reklaminio skydelio. Savojo Joost televizijos programoje tai įgyvendinti buvo praktiškai neįmanoma.

Trūkumai:

• Joost internetinis puslapis neturi nė pusės tiek funkcionalumo, kiek anksčiau buvusi specializuotoji programa. Joost programoje buvo galima susikurti savo kanalą, susitempti savo norimus žiūrėti vaizdo įrašus. O po to įsitaisęs ant krėslo prieš televizorių viską nuosekliai žiūrėti. O dabar tai pasityčiojimas, puslapyje egzistuoja tik vienas vienintelis „Queue“ kuris beje kas kažkiek laiko yra ištrinamas.
• Nevykusi puslapio struktūra. Prastas puslapio išdėstymas. Mažai vaizdo įrašų kategorijų. Sudėtinga rasti norimą vaizdo įrašą.
• Reklama. Nuo šiol atsirado pastebima reklama. Pačiame puslapyje atsirado ne vienas reklaminis skydelis. Ir reklaminis intarpas rodomas prieš kiekvieną vaizdo įrašą. Žinoma tiek reklamos kiek yra dabar netrukdo. Bet kas žino kiek jos bus ateityje.
• Suprastėjusi vaizdo kokybė. Anksčiau žiūrint per Joost programą vaizdo kokybė tikrai pastebimai buvo geresnė.
  

Apibendrinimas:

Dabar kai Joost užvaldė Adobe Flash, ji jau niekuo techniškai nesiskiria nuo Youtube ar Vimeo. Tiesą sakant man labiau patinka draugiškesnė Vimeo puslapio struktūra nei Joost. Tik vienintelis Joost skirtumas, tai turinys. Čia galime rasti pačių įdomiausių laidų, filmų, muzikinių filmų, bei dokumentikos. Bereikia tik tikėtis, kad Joost neapleis savo pačios sukurtos programos ir pristatys ją naujai. Nes televiziją žiūrėti interneto puslapyje mažų mažiausiai nepatogu.

Naujasis VMware 6.5

Visai neseniai pasirodė galutinė VMware 6.5 Workstation virtualių mašinų kūrimo ir paleidimo įrankio versija. Taigi iš pradžių apie pačią virtualizaciją ir su kuo ji „valgoma“.

Apie virtualizaciją:

Virtualizacija tai procesas kurio metu kompiuteryje yra imituojamas tam tikros techninės įrangos darbas. Yra paplitę labai įvairių virtualizacijos būdų ir pritaikymų. Vienas iš labiausiai žinomų ir lengviausiai suvokiamų, tai pilna visų kompiuterio komponentų (CPU, RAM, HDD, VGA....) darbo imitacija. Tokiu būdu virtualizavimo programa sistemoje sukuria „virtualų kompiuterį“. Jame galime laisvai įdiegti atskirai ir nepriklausomai nuo pagrindinės OS veikiančią, bet kokią kitą operacinę sistemą.
Ta operacinė sistema kurioje veikia virtualizavimo programa yra paprastai vadinama „Host“ („Šeimininkas“). O tos operacinės sistemos kurios veikia virtualiuose kompiuteriuose yra vadinamos „Guest“ („Svečias“).
Viena iš tokį virtualizacijos būdą naudojančių programų yra VMware.  Jos didžiausi konkurentai: VirtualBox, VirtualPC ir Parallels.
Sistemos įdiegtos į virtualius kompiuterius turi galimybę, bet kada būti įjungtos ir išjungtos. Labai lengva daryti jų atsargines kopijas, ar jas perkelti iš vienos „Host“ sistemos į kitą. Dėl to, tokio tipo virtualizacija plačiai naudojama leidžiant skirtingas operacines sistemas vienu metu tame pačiame kompiuteryje. Testuojant sukurtas programas skirtingose operacinėse sistemose ar jų versijose. Išbandant ir analizuojant nežinomą ar nepatikimą programinę įrangą. Tokio tipo virtualizacija taip pat naudojama įmonėse siekiant kuo geriau išnaudoti turimą techninę įrangą. Plačiau galima paskaityti čia: http://www.4me.lt/virtualizacija-kas-tai

Kodėl būtent VMware?

VMware jau nuo seno yra virtualizacijos lyderis. Šiuo metu šio programinės įrangos gamintojo produktai pasižymi didžiausiu funkcionalumu, bei puikiu našumu. WMware Workstation gali veikti tiek Linux, tiek ir Windows sistemose. Mac vartotojams yra skirta VMware Fusion. O į VMware sukurtas virtualiasias mašinas galime įrašyti pačias įvairiausias OS: Windows, Linux, Solaris X86, FreeBSD ir t.t.

Svarbiausios naujosios versijos savybės:

• Vientisumo režimas „Unity Mode“. - Tiesą sakant nežinau kaip tiksliai pavadinti šį veikimo rėžimą. Įjungus šį rėžimą visi virtualiojoje OS (guest) esantys langai yra perkeliami į pagrindinės sistemos (host) darbastalį ir jie visi tampa lyg vienos operacinės sistemos. Tokiu būdu darbas su programomis esančiomis virtualiosiose OS žymiai supaprastėja. nes nereikia vis persijunginėti tarp atskirų sistemų darbastalių. Ši funkcija anksčiau egzistavo VMware Fusion įrankyje, kuriuo jau seniai gali naudotis Mac OS vartotojai. Dabar šią funkciją įgavo VMware Workstation bei VMware Player.
  Teko pačiam išbandyti šią funkciją ir galiu pasakyti, kad ne su visomis programomis patogu šiuo rėžimu dirbti. Egzistuoja šioks toks vėlinimas, tad su kai kuriomis programomis nėra ypač patogu dirbti. Bet naudoti vis dėlto galima.
  
• 3D spartinimo  galimybė „Guest“ Windows XP sistemoje. - Šioje versijoje yra pilnas trimatės grafikos palaikymas. Įrašius Windows XP ar 2000 į virtualiąją mašiną galėsite be problemų naudoti DirectX 9.0c grafikos reikalaujančias programas ir žaidimus. Palaikoma netgi Pixel Shader 2.0 ir ankstesnės versijos.  
  Nors tiesą sakant bandydamas keletą keletą paprastų žaidimų, nebuvau labai sužavėtas. Žaidimų grafikos kokybė prasta, kartais ekrane matėsi keletas juodų artefaktų, bei žaidimo irgi nebuvo didelė. 
• Virtualių mašinų įjungimas tiesiai iš tinklo. - Jūs dabar galite virtualiąsias mašinas siųstis tiesiai iš Web serverių ir jas paleisti nelaukiant kol siuntimas bus baigtas. Norėdami naudotis šia funkciją turite leisti VMware Workstation (vmware url) arba VMware Player (wmplayer url) iš komandinės aplinkos komandinėje eilutėje įrašydami virtualiosios mašinos tinklo adresą. Siuntimas bus pradėtas automatiškai, ir jį galima bet kada sustabdyti ar nutraukti. 

Naudingi patobulinimai:

• Integracija su VMware Converter 3.0.3. - Į šią VMware Workstation versiją nuo šiol įtrauktas virtualiųjų mašinų konvertavimo įrankis. Jis pasiekiamas per „File > Import“ tam, kad sukurti virtualiąsias mašinas iš Acronis True Image failų. Taip pat ir kiti failų tipai yra suprantami: Microsoft Virtual PC, Symantec Backup Exec System Recovery, StorageCraft ShadowProtect. Jūs taip pat galite konvertuoti atvirojo virtualiųjų mašinų formato (OVF) failus.
  Kiek teko pastebėti, ši funkcijos dar kol kas pasiekiama tik Windows vartotojams. 
• Naujos VMware Player savybės. - Nuo šiol VMware Player tapo žymiai patogesnė ir įgavo daug naujų funkcijų, kurias anksčiau turėjo tik VMware Workstation. 
Kai esate įsijungę viso ekrano rėžimą (fullscreen), jūs be vargo galite persijungti iš vienos įjungtos virtualiosios mašinos į kitą.
VMware Player taip pat turi vientisumo („Unity“) rėžimą, apie kurį rašyta pirmiau.
Tiek Windows, tiek ir Linux „Hosts“ sistemos palaiko virtualiųjų sistemų sustabdymą („suspend“) išjungiant VMware Player programą.
• Diegimo paketas skirtas Linux administratoriams - Įdiegti „Workstation“ Linux sistemoje tapo daug lengviau. Naujasis bendras instaliavimo failas visoms Linux distribucijoms suteikia įdiegimui paprastą grafinę vartotojo sąsają. Ir su keliais pelės paspaudimai VMware Workstation bus įdiegta. Nepaisant to, taip pat yra palikta vmware instaliavimo galimybė naudojant tiktai  konsolę. 
• Daug paprastesnis Windows ir Linux OS instaliavimas į virtualius kompiuterius - Tam, kad įdiegti operacinę sistemą jums tereik užpildyti vos kelis informacinius laukus, o VMware visa kita padarys automatiškai. Dabar ypač lengva įdiegti visas Windows versijas ir išvardintas Linux distribucijas: Red Hat, Mandriva, Ubuntu. 
• Virtualaus tinklo konfigūravimo įrankis Linux sistemoms - Nuo šiol Linux sistemose turėsite grafinį VMware virtualių tinklų kūrimo ir tvarkymo įrankį.

Našumo ir spartos pagerinimai

•  Geresnis tinklo našumas naudojant užkardą (NAT) - Jūs nuo šiol pastebėsite žymiai geresnį tinklo efektyvumą, jei iki šiol jūsų virtualiose mašinose tinklas buvo sukonfigūruotas veikti naudojant NAT. Šiuo požiūriu našumas pagerėjo netgi dešimčia kartų, nei ankstesnėse versijose. 
• Katalogų dalinimas, pertempimas, teksto ir failų kopijavimas - Kopijavimo sparta tarp virtualiųjų mašinų ir pagrindinės sistemos („host“) nuo šiol paspartėjo 25%. 
• USB įrenginiai - Keletas pakeitimų sumažino USB kreipties laiką net 50%.

Apibendrinimas:

VMware 6.5 Workstation yra išties puikus atnaujinimas. Nors lyginant su senesnėmis versijomis ši tapo žymiai „sunkesnė“, lėčiau pasileidžia virtualiosios mašinos, bei sunaudoja didesnį kiekį RAM. Bet nepaisant to visa tai kompensuoja, geresnis tinklo veikimas, failų perkėlimas į virtualiąją mašiną, ir USB įrenginių veikimas. Dar prie viso to prisideda vientisumo režimas („Unity“) ir dėl to šįsyk VMware nusipelno puikaus produkto vardo.

Internetinė televizija: Livestation

Visai neseniai aptikau dar vieną paprastą, bet gerai veikiančią internetinės televizijos programą pavadinimu „Livestation“. Pagrindinis šios televizijos bruožas, kad turi paprastą ir gerai veikiančią jos peržiūrėjimo programą. Taip pat ir kanalus galima peržiūrėti ir televizijos interneto puslapyje. Rodomų kanalų išties daug, esu išties patenkintas kelias dokumentiniai ir moksliniais, kelias muzikos ir sporto, na ir amerikietiškuoju Sci Fi kanalais.

Programos privalumai:

• Livestation televizijos peržiūrėjimo programa puikiai veikia visose pagrindinėse platformose: Linux, Windows, Mac OS.
• Daugumos kanalų kokybė yra išties puiki.
• Visus kanalus galima peržiūrėti tiek ir su Livestation programa, tiek ir interneto puslapyje.
• Daug kanalų, šiuo metu netgi sąrašuose yra netgi 1392 kanalai.
• Kanalus gali įtraukti į sąrašus ir pati publika.
• Pakankamai stabilus kanalų veikimas ir rodymas.

Programos trūkumai:

• Nors kanalų ir gausybė, bet dauguma iš jų labai specifiniai ar tinkami žiūrėti tik tai konkrečiam regionui. Iš visų kanalų, gal tik apie 20 tėra išties vertų žiūrėti.
• Retkarčiais kai kurie kanalai neįsijungia.
• Televiziją gali žiūrėti tik tie kas turi bent 1 Mbps spartos interneto liniją.

Keletas vaizdų:

Naudingi vaizdo įrašai internete

Bežiūrint Miro televiziją atradau išties įdomių ir informatyvių vaizdo įrašų.

Pirmasis apie tai kaip galima efektyviai ir paprastu būdu susikonfigūruoti Linux Iptables ugniasienę. Pasirodo tai labai paprasta. Tiesa tai tik dar pirma šios serijos dalis, vėliau bus tęsinys.

Visą kanalą galite rasti čia: http://linuxjournal.blip.tv/

Antrasis vaizdo įrašas, tai laida IT tematika. Joje bus demonstruojama, kaip priversti programą veikti kitaip negu numatyta. Taip, tai apie programų ir žaidimų apsaugų laužymą. Taip pat pristatomas wifi prisijungimų stebėjimo įrankis „Jasager“. Na ir galiausiai aptariamas įrankis kurio pagalba galima lengvai konfigūruoti Iptables pagrindu veikiančias ugniasienes.


Visą kanalą galite rasti adresu: http://www.hak5.org/

Na ir pasimėgavimui paskutinieji vaido įrašai. Juose vienas profesorius pademonstruos kaip apytiksliai patiems apskaičiuoti šviesos greitį. Tik nenuogąstaukite, jums tikrai nereikės sudėtingos laboratorinės įrangos. Jums pakaks tik mikrobangų krosnelės, kepimo skardos ir šokolado. Nors mano manymu vietoje šokolado galima būtų panaudoti ir kitus riebalų mišinius, turbūt tiktų net ir sviestas.




Ech, kad ir mūsų universitetuose dėstytų tokie pat dėstytojai kaip ir šis.
Visą interneto kanalą galite rasti čia: http://krampf.blip.tv/