Jau seniai apie ką nors rašiau, tad nusprendžiau sulipdyti šį paprastą sąrašą.
Šiomis dienomis Linux sistemą nusprendžia išbandyti išties nemažai vartotojų. Bet didelė dalis jų tiesiog atkrenta nusivildami naująja OS. Priežastys dažniausiai būna akivaizdžios ir visiems bendros. Tikiuosi, kad šį sąrašą perskaitys būsimi Linux vartotojai ir žinos ko ateityje tikėtis.
1. Mastymas, kad vis dar naudojama Windows.
Dažnas Linux pradedantysis kuris anksčiau buvo Windows vartotojas neturi visiškai jokio supratimo apie tai kiek skirtingos šios operacinės sistemos. Jie mano, kad skirtumai tarp Linux ir jo senosios OS yra maždaug tokie kaip skiriasi Windows XP ir Windows Vista. Dėl to jie su Linux elgiasi lygiai taip pat ir su Windows. Bet tai yra itin klaidingas mąstymas. Ir dėl tos priežasties šie vartotojai patiria itin daug nesklandumų, o visus operacinių sistemų skirtumus jie palaiko tiesiog Linux klaidomis ir neišbaigtumais. Atminkite, Linux yra visai kita OS ir joje daug kas veikia (arba neveikia) irgi visiškai kitaip.
2. Bandymas paleidinėti EXE failus.
Seni Windows vartotojai bando atsinešti į Linux sistemą senų programų bagažą. Tai vėlgi klaidingas mąstymas. Aišku jie atranda „wine“, bet su juo kokybiškai gali veikti tik maža dalis anksčiau turėtų programų. Su „wine“ prasideda tik laiko švaistymas. Taigi įspėju: Yra nepalyginamai paprasčiau pasiieškoti senai programai Linux alternatyvų negu bandyti paleidinėti Windows programas Linux sistemoje.
3. Blogos distribucijos pasirinkimas.
Dažnas Linux naujokas tiesiog pasirenka blogą distribuciją. Kartais forumuose prisiklauso Linux profesionalų kalbų ir pasirenka jiems per sudėtingas: Gentoo, Slackware, Arch Linux. Kartais bando įsirašyti kokią nors pasenusią ar niekam nežinomą distribuciją iš kokio nors seno žurnalo CD disko. Šitoks pasirinkimas dažniausiai baigiasi visiška nesėkme pačiuose pirmuosiuose žingsniuose. Visiems Linux naujokams yra privalu rinktis tik į juos orientuotas distribucijas. Pvz.: Ubuntu/Kubuntu, OpenSUSE, LinuxMint, Fedora ir pan.
4. Programų paieška netinkamais būdais.
Dažnas naujokas programų Linux sistemai bando ieškoti per „Google“ paieškos sistemą, kaip tai darė Windows sistemai. O po to dažnai atsitinka taip, kad parsisiuntę kokį nors „.tar.gz“ paketą nebežino ką su juo daryti. Taigi, tam kad taip niekada neatsitiktų kiekvienoje distribucijoje yra naudojamos paketų paieškos sistemos: Synaptic, Packagekit, YaST ar Ubuntu Software Center. Todėl naudokite būtent jas.
5. OpenOffice formato failų siuntimas MS Office vartotojams.
Tai retkarčiais pasitaikantis Linux naujokų klaida. Dėl to kyla daug įvairių nesusipratimų, dėl kurių vartotojai kartais grįžta vėl prie MS produktų. Tad jei siunčiate kitiems Windows vartotojams kokį nors failą, įsitikinkite kad jį supras MS alternatyvos.
6. Komandinės eilutės baimė.
Tai sunkiai paaiškinama vartotojų baimė ir jos priežastys. Vartotojai patys savo noru ir be didelių problemų išmoksta PhotoShop, AutoCAD ar kitas sudėtingiausiais programas, o į konsolinę „rm“ komandą žvelgia kaip į nesuvokiamą dalyką. Žinoma aš jums per prievartą nesiūlau naudotis terminalu, puikiausiai išsiversite ir vien su grafiniais įrankiais. Bet paprasčiausių konsolės komandų žinojimas stipriai išplės jūsų galimybes ir žymiai geriau pažinsite Linux sistemą.
7. Pasidavimas per greitai.
Tai vėlgi viena esminių Linux naujokų bėdų. Jie panaudoja Linux pusdienį ar dieną, pajunta, kad naujoje sistemoje mažai ką išmano ir vėl sugrįžta prie senos OS. Vis dėlto jūs ir Windows ne per dieną išmokote (prireikė tam netgi kelerių metų), taigi turėkite šiek tiek kantrybės Linux sistemą panaudokite bent savaitę. Čia reikalingas tam tikras persilaužimas.
8. Windows katalogų hierarchijos taikymas Linux sistemoje.
Windows vartotojai paprastai labai sunkiai suvokia Linux sistemos katalogų hierarchiją. Net ir gana ilgą laiką Linux naudojantys vartotojai vis dar mąsto maždaug taip: „Čia C:\ diskas, čia D:\ ir t.t.“ Taigi įsiminkite, Linux failų hierarchijoje nėra jokių atskirų diskų raidžių. Viskas kas jums būtina ir reikalinga yra „/home“ kataloge. Daugiau nieko jums žinoti kol kas nereikia.
9. Prisijungimas „root“ vartotojo teisėmis.
Tai turbūt iš Windows sistemos (beveik visi Windows vartotojai turi administratoriaus teises) atėjusi vartotojų klaida. Vartotojai grafinėje aplinkoje prisijungia kaip „root“ vartotojai. Dėl šito veiksmo pasekmės gali būti labai skaudžios. Todėl įspėju: niekada neprisijunkite prie sistemos kaip „root“ vartotojai. Jei reikia „root“ teisių naudokite „su“ arba „sudo“ virtualiame terminale. Bet dar kartą kartoju: niekada neprisijunkite prie sistemos kaip „root“ vartotojai.
10. Langų praradimas virtualiuose darbalaukiuose.
Virtualūs darbalaukiai viena iš išskirtinių Linux savybių. Tačiau nauji Linux vartotojai nežinodami juose pameta atidarytų programų langus ir netikėtai atranda jau seniai pamestus. Todėl Linux senbuvius raginu visada parodyti naujokams šią savybę ir jos naudą.
11. Saugumo ignoravimas nes tai „Linux“.
Daugelis naujų Linux vartotojų yra įsitikinę, kad jie naudoja pačia saugiausią, niekaip „nenulaužiamą“ OS. Bet tai netiesa, Linux kaip ir kitos OS turi vis atsirandančių saugumo spragų. Gal būt Linux ir neturi jokių virusų ar panašaus šlamšto, tačiau dėlto niekada neignoruokite ateinančius atnaujinimų ir kitų saugumo klausimų. Per laiku neužtaisytą spragą jūsų sistemoje, kaip ir bet kurioje kitoje, gali atsirasti „rootkit“ tipo kenkėjas. Kuris gali pavogti arba sugadinti jūsų duomenis. Saugumas yra svarbus, nesvarbu kokią OS benaudotumėte.
