gmail-plasmoid 0.7.16

Turbūt daugelis pastebėjote, kad populiarus gmail plasmoidas tinkamai nebeveikia KDE 4.6 aplinkoje. Tiesiog nėra nuskaitomi Kwallet saugomi slaptažodžiai. Šią problemą pabandžiau išspręsti. Esmė ta, kad pasikeitusios KDE saugumo nuostatos neleidžia tiesiogiai naudoti Kwallet slaptažodžių saugyklos plasmoiduose. Atlikau kelias kodo modifikacijas tam kad Kwallet būtų pasiekimas per DBUS. Tikiuosi ir vėl viskas veiks tvarkingai.

Pakeistasis plasmoidas:

gmail-plasmoid-0.7.16.plasmoid

Pakeitimai:

patch.diff

Senos versijos:

http://kde-look.org/

Instaliuoti galite pasinaudodami:

> plasmapkg -u gmail-plasmoid-0.7.16.plasmoid

arba paketų įterpimo lange pasirinkę: „Get New Widgets“ -> „Install Widget From Local File“.

Ateities Ubuntu bus kuriama su Qt?

Tokios mintys paskutiniu metu man vis dažniau kyla beskaitant naujienas susijusias su Ubuntu. Iki šiol Ubuntu buvo žinomas kaip Gnome aplinkos darbastalis, o ši kaip žinia naudoja GTK+ programinių bibliotekų rinkinį. Bet prieš porą mėnesių pasaulį apskriejo žinia, kad Canonical iškeis standartinę Gnome aplinką į jos pačios kuriamą Unity.  O štai prieš porą dienų dienos šviesą išvydo Unity 2D projektas. Taip, jis jau naudoja Qt4. Kaip autoriai teigia, šis projektas skirtas tiems kas turi senesnius kompiuterius, ar jų įrenginiai neturi 3D spartinimo galimybių. Bet man vistiek iškyla toks klausimas: Kodėl šiam projektui reikėjo rinktis taip technologiškai besiskiriantį Qt, jei buvo galima naudoti gtk+? Matyt ateityje Canonical Unity sies tik su Qt bibliotekų rinkiniu. Nes tą patį paketą išlaikyti ir kurti iš karto dviem visiškai skirtingoms platformoms yra per daug sudėtinga ir pareikalautų per daug resursų.

Juolab, kad tokias mintis sustiprina ir paskutiniai Ubuntu projekto vadovo pasisakymai.

Ekologinis „lochatronas“

Šiandien beskaitant verslo žinias suintrigavo žinia apie naują „ekologišką“ dokumentų formatą. O labiausiai tai kad esą jo neįmanoma atspausdinti.

Taigi parsisiunčiau aš wwf dokumentų programėlę.Tai virtualus spausdintuvas, saugantis dokumentus „*.wwf“ formatu. Atspausdinu su juo vieną dokumentą ir išbandau. Failų naršyklėje matau dokumentą ant kurio ikonos nupaišytas gražus medis. Jį atidarius atsiveria įprasta PDF programa ir aišku su išjungta spausdinimo funkcija. Viskas lyg ir gražu.

Bandymus tęsiam toliau. Dokumentą perkeliam į Linux sistemą. Ir čia failų naršyklė failą atpažįsta kaip „*.pdf“, nes ji jį atpažįsta pagal turinį. Paspaudžiam ant jo, vėlgi atsiveria PDF skaityklės langas. Tik dabar skirtumas tas, kad Linux PDF skaitytuvai gali ignoruoti nustatytus DRM limitus ir dokumento spausdinimas sėkmingai pavyksta.

Taigi išvada tokia: „*.wwf“ formatas tai yra tas pats „*.pdf“, tik su pakeistu failo prievardžiu. Norint failus spausdinti Windows sistemoje tereikia tik paprastos PDF failų DRM pašalinimo priemonės. Ką laisvai galima surasti per Google.

Nesu aš žaliųjų organizacijų priešininkas, bet tokie veiksmai tik parodo jų neišprusimą ir trumparegiškumą. Ką reikia daryti, kad dokumentų būtų atspausdinama mažiau? Atsakymas paprastas: skatinti tokių formatų kaip: ePub, HTML, LaTeX naudojimą. Kodėl būtent šie formatai? Šie formatai nėra suskirstyti puslapiais, todėl jie puikiai atrodo kompiuterio ekrane, mobiliajame įrenginyje, e-Knygų skaitytuve ir .t.t. O norint, kad šie atrodytų puikiai spausdintame lape reikėtų kas kart papildomai įdėti darbo formatuojant dokumentą.

OpenDict Plasmoidas v0.3

Po paskutinio šio „plasmoido“ patobulinimo buvau palikęs rimtą klaidą. T.y. dėl jos nulūždavo visa KDE Plasma aplinka. Vis neprisiruošdavau jos ištaisyti. Šiandien atlikau pakeitimus ir atrodo, kad lūžimai liovėsi arba tikėkimės nebus tokie dažni.

Šis įskiepis tai miniatiūrinis žodynas ant jūsų darbastalio. Juo galima paprastai ir greitai, be jokių papildomų programų ar internetinių puslapių, išsiversti jums nesuprantamas žodžius ir terminus. Jis remiasi Lietuvoje populiaraus OpenDict žodyno branduoliu ir naudoja jo žodynų failus. Patį OpenDict žodyną galite rasti čia: http://opendict.idiles.com/files/

Įsidiegti šį plasmoidą galite taip:

> plasmapkg -r opendict_plasmoid

> wget http://dl.dropbox.com/u/14674581/opendict_plasmoid-0.3.plasmoid

> plasmapkg -i opendict_plasmoid-0.3.plasmoid

Galima įdiegti ir per grafinį „Add Widget“ dialogo langą jame pasirinkus „Install Widgets From Local File“.

Didžiausios Linux vartotojų klaidos

Jau seniai apie ką nors rašiau, tad nusprendžiau sulipdyti šį paprastą sąrašą.

Šiomis dienomis Linux sistemą nusprendžia išbandyti išties nemažai vartotojų. Bet didelė dalis jų tiesiog atkrenta nusivildami naująja OS. Priežastys dažniausiai būna akivaizdžios ir visiems bendros. Tikiuosi, kad šį sąrašą perskaitys būsimi Linux vartotojai ir žinos ko ateityje tikėtis.

1. Mastymas, kad vis dar naudojama Windows.

Dažnas Linux pradedantysis kuris anksčiau buvo Windows vartotojas neturi visiškai jokio supratimo apie tai kiek skirtingos šios operacinės sistemos. Jie mano, kad skirtumai tarp Linux ir jo senosios OS yra maždaug tokie kaip skiriasi Windows XP ir Windows Vista. Dėl to jie su Linux elgiasi lygiai taip pat ir su Windows. Bet tai yra itin klaidingas mąstymas. Ir dėl tos priežasties šie vartotojai patiria itin daug nesklandumų, o visus operacinių sistemų skirtumus jie palaiko tiesiog Linux klaidomis ir neišbaigtumais. Atminkite, Linux yra visai kita OS ir joje daug kas veikia (arba neveikia) irgi visiškai kitaip.

2. Bandymas paleidinėti EXE failus.

Seni Windows vartotojai bando atsinešti į Linux sistemą senų programų bagažą. Tai vėlgi klaidingas mąstymas. Aišku jie atranda „wine“, bet su juo kokybiškai gali veikti tik maža dalis anksčiau turėtų programų. Su „wine“ prasideda tik laiko švaistymas. Taigi įspėju: Yra nepalyginamai paprasčiau pasiieškoti senai programai Linux alternatyvų negu bandyti paleidinėti Windows programas Linux sistemoje.

3. Blogos distribucijos pasirinkimas.

Dažnas Linux naujokas tiesiog pasirenka blogą distribuciją. Kartais forumuose prisiklauso Linux profesionalų kalbų ir pasirenka jiems per sudėtingas: Gentoo, Slackware, Arch Linux. Kartais bando įsirašyti kokią nors pasenusią ar niekam nežinomą distribuciją iš kokio nors seno žurnalo CD disko. Šitoks pasirinkimas dažniausiai baigiasi visiška nesėkme pačiuose pirmuosiuose žingsniuose. Visiems Linux naujokams yra privalu rinktis tik į juos orientuotas distribucijas. Pvz.: Ubuntu/Kubuntu, OpenSUSE, LinuxMint, Fedora ir pan.

4. Programų paieška netinkamais būdais.

Dažnas naujokas programų Linux sistemai bando ieškoti per „Google“ paieškos sistemą, kaip tai darė Windows sistemai. O po to dažnai atsitinka taip, kad parsisiuntę kokį nors „.tar.gz“ paketą nebežino ką su juo daryti. Taigi, tam kad taip niekada neatsitiktų kiekvienoje distribucijoje yra naudojamos paketų paieškos sistemos: Synaptic, Packagekit, YaST ar Ubuntu Software Center. Todėl naudokite būtent jas.

5. OpenOffice formato failų siuntimas MS Office vartotojams.

Tai retkarčiais pasitaikantis Linux naujokų klaida. Dėl to kyla daug įvairių nesusipratimų, dėl kurių vartotojai kartais grįžta vėl prie MS produktų. Tad jei siunčiate kitiems Windows vartotojams kokį nors failą, įsitikinkite kad jį supras MS alternatyvos.

6. Komandinės eilutės baimė.

Tai sunkiai paaiškinama vartotojų baimė ir jos priežastys. Vartotojai patys savo noru ir be didelių problemų išmoksta PhotoShop, AutoCAD ar kitas sudėtingiausiais programas, o į konsolinę „rm“ komandą žvelgia kaip į nesuvokiamą dalyką. Žinoma aš jums per prievartą nesiūlau naudotis terminalu, puikiausiai išsiversite ir vien su grafiniais įrankiais. Bet paprasčiausių konsolės komandų žinojimas stipriai išplės jūsų galimybes ir žymiai geriau pažinsite Linux sistemą.

7. Pasidavimas per greitai.

Tai vėlgi viena esminių Linux naujokų bėdų. Jie panaudoja Linux pusdienį ar dieną, pajunta, kad naujoje sistemoje mažai ką išmano ir vėl sugrįžta prie senos OS. Vis dėlto jūs ir Windows ne per dieną išmokote (prireikė tam netgi kelerių metų), taigi turėkite šiek tiek kantrybės Linux sistemą panaudokite bent savaitę. Čia reikalingas tam tikras persilaužimas.

8. Windows katalogų hierarchijos taikymas Linux sistemoje.

Windows vartotojai paprastai labai sunkiai suvokia Linux sistemos katalogų hierarchiją. Net ir gana ilgą laiką Linux naudojantys vartotojai vis dar mąsto maždaug taip: „Čia C:\ diskas, čia D:\ ir t.t.“ Taigi įsiminkite, Linux failų hierarchijoje nėra jokių atskirų diskų raidžių. Viskas kas jums būtina ir reikalinga yra „/home“ kataloge. Daugiau nieko jums žinoti kol kas nereikia.

9. Prisijungimas „root“ vartotojo teisėmis.

Tai turbūt iš Windows sistemos (beveik visi Windows vartotojai turi administratoriaus teises) atėjusi vartotojų klaida. Vartotojai grafinėje aplinkoje prisijungia kaip „root“ vartotojai. Dėl šito veiksmo pasekmės gali būti labai skaudžios. Todėl įspėju: niekada neprisijunkite prie sistemos kaip „root“ vartotojai. Jei reikia „root“ teisių naudokite „su“ arba „sudo“ virtualiame terminale. Bet dar kartą kartoju: niekada neprisijunkite prie sistemos kaip „root“ vartotojai.

10. Langų praradimas virtualiuose darbalaukiuose.

Virtualūs darbalaukiai viena iš išskirtinių Linux savybių. Tačiau nauji Linux vartotojai nežinodami juose pameta atidarytų programų langus ir netikėtai atranda jau seniai pamestus. Todėl Linux senbuvius raginu visada parodyti naujokams šią savybę ir jos naudą.

11. Saugumo ignoravimas nes tai „Linux“.

Daugelis naujų Linux vartotojų yra įsitikinę, kad jie naudoja pačia saugiausią, niekaip „nenulaužiamą“ OS. Bet tai netiesa, Linux kaip ir kitos OS turi vis atsirandančių saugumo spragų. Gal būt Linux ir neturi jokių virusų ar panašaus šlamšto, tačiau dėlto niekada neignoruokite ateinančius atnaujinimų ir kitų saugumo klausimų. Per laiku neužtaisytą spragą jūsų sistemoje, kaip ir bet kurioje kitoje, gali atsirasti „rootkit“ tipo kenkėjas. Kuris gali pavogti arba sugadinti jūsų duomenis. Saugumas yra svarbus, nesvarbu kokią OS benaudotumėte.

Dar viena pergalė HTML5 video fronte

Vakar Google publikai pristatė naują VP8 video kodeką. Kuris pasižymi geresnėmis nei h264 video suspaudimo galimybės, pritaikytas interneto transliacijoms ir yra visiškai atviras (BSD stiliaus licenzija) ir laisvas. VP8 kodekas priklausė On2 kompanijai, kol jos pernai metais nenusipirko Google.

Visa tai ji pristatė naujame „Open Web Media“ (sutrumpintai „WebM“) projekte. Šis projektas kartu apjungia naująjį VP8 video kodeką, OGG Vorbis garso kodeką ir interneto transliacijoms pritaikytą, Matroska pagrindu paruoštą naują video failo formatą (konteinerį). Viską bendrai sudėjus gauname visiškai laisvą ir modernų media formatą ,kuriam neegzistuoja jokie patentai ar komerciniai apribojimai. Tai turėtų išjudinti užstrigusį HTML5 interneto standartą.

Būtent atviro, laisvo ir šiuolaikiško video kodeko trūkumas neleidžia išpopuliarėti HTML5 Video standartui. Iki šiol buvo du kodekų variantai tinkantys HTML5 standartui: OGG/Theora ir H264. Pirmasis nors ir laisvas, bet jau pasenęs ir nepasižymi pakankamomis video suspaudimo galimybėmis.Taip pat šio formato nepalaiko Flash Player ir dėl šios priežasties šis formatas ekonomiškai nenaudingas. Antrasis, h264 formatas modernus, tačiau šis kodekas patentuotas ir priklauso MPEG LA aljansui. Kuris reikalauja susimokėti tiek už programas dekoduojančias h264 video failus, tiek ir už puslapius talpinančius h264 koduotą medžiagą. Dėl to nekomercinės interneto naršyklės (Firefox, Opera) tiesiog negalėjo įdiegti h264 video palaikymo.

Prie „Open Web Media“ projekto vystymo jau prisijungė daugiau kaip 20 kompanijų, tokių kaip: AMD, ARM, Nvidia, Skype. Kurios žada įdiegti savo produktuose techninį palaikymą. Šio formato palaikymą ketinama įdiegti būsimose Firefox, Chrome, Opera naršyklių versijose. Firefox ir Chrome naršyklių su WebM palaikymu bandomąsias versijas jau galima parsisiųsti ir išbandyti. VP8 palaikymą ketina įdiegti ir Adobe savo Flash Player grotuve. Taigi šiam naujam projektui visur dega žalia šviesa.

WebM palaikymas diegiamas ir Youtube puslapyje. WebM palaikymą galite išbandyti įjungę puslapyje HTML5 ir paieškos rezultatų nuorodose įterpdami parametrą „&webm=1“.

Bricscad Linux sistemai

Prieš savaitę kompanija Bricsys išleido savo CAD programos „Bricscad“ beta versiją Linux sistemoms. Briscad yra, kaip patys autoriai teigia, AutoCAD klonas. Kuris turi puikų palaikymą su naujausio formato DWG failais, palaiko tiek 2D, tiek ir 3D brėžinius. Įmonė parengė instaliacinius paketus Ubuntu ir Red Hat distribucijomis, nors man sėkmingai programa veikia ir OpenSUSE sistemoje. Visi norintys šią programą gali išbandyti, tam suteikiamas 30 d. bandomasis laikotarpis. Programą galima parsisiųsti iš autorių puslapio: http://www.bricsys.com/lt_LT/

Kadangi nesu CAD specialistas, tad mano nuomonė šį sykį bus labai paviršutiniška. CAD programas naudoju tik tai retkarčiais.

Programą išbandžius susidarė įspūdis kad tai AutoCAD 2004 lygio programa. Naujesnėse AutoCAD versijose naudojamas jau kitoks valdymas. Bet nepaisant to Bricscad išsiskiria savo paprastumu ir intuityvumu. Pirmą sykį išvydus šią programą man nekilo jokių problemų su ja nubraižyti gana sudėtingą brėžinį. Kai tuo tarpu naudojantis AutoCAD po ilgesnės pertraukos tenka į rankas paimti vadovėlį.

Dar vienas esminis pliusas tai kaina. Už analogiškas AutoCAD versijas Briscad kainuoja keletą kartų pigiau. Taip pat verta paminėti, kad Bricsys turi atstovybę Vilniuje. Nesiryžtu spėlioti, bet gal būt čia pat ji ir kuriama.

Windows interneto naršyklių pasrinkimo langas

Teko paskutiniu metu į porą kompiuterių šviežiai įdiegti Windows. Ir abiejuose sutikti naują savybę, t.y. interneto naršyklių pasirinkimo langą. Jis atsirado ne šiaip sau, o dėl ES priimtų sankcijų dėl IE monopolijos Windows OS sistemose. Šis atnaujinimas atsiunčiamas tik ES valstybėse per „Windows Update“.

Viskas būtų labai gerai, jei ne abiem atvejais pasirodžiusi ši smulkmena:

Abiem atvejais vos tik pasirodžius naršyklės pasirinkimo langui, virš jo iššoko Internet Explorer atnaujinimo langas. Gal tai tik sutapimas, bet faktas tas, kad vartotojui per prievartą suinstaliavus vieną naršyklę, visos kitos jam jau bus tikriausiai neįdomios. Ir tas naršyklių pasirinkimo langas bus iškart uždarytas, net neskaitytas. Tad tas naršyklių pasirinkimo lango efektyvumas man labai abejotinas. Spėju kad tas langas Microsoft rūpi tik tiek, kad būtų bent minimaliai įgyvendinti ES reikalavimai.

Nekaltinu aš per daug Microsoft, juk kiekvienas kaip įmanydamas gina savo produktus. Tačiau ES valdininkams norėčiau palinkėti neužmiršti šio reikalo ir nuolat stebėti ar MS nesudaro papildomų kliūčių savo vartotojams, rinktis kurią interneto naršyklę naudoti.

ePub formato failų išgydymas nuo DRM

ePub formato failai turi vieną labai bjaurią savybę, tai DRM. DRM tai apsaugos mechanizmas leidžiantis failą perskaityti tik vienoje programoje. Šiuo atveju tik su „Adobe Digital Editions“ ir su keletu įrenginių, pvz.: „Sony Reader“. Kadangi DRM apsaugotus failus galima skaityti tik su vieninteliu „Adobe“ produktu, tai galima numatyti, kad ne visų OS vartotojai galės tuos failus peržiūrėti. Taip ir yra, „Adobe Digital Editions“ veikia tik Windows ir Mac kompiuteriuose, Linux ir kitų OS vartotojai palikti už borto. Taip pat DRM turi savybę ir šiaip be priežasties tik kliudyti vartotojui. Visa tai iliustruoja ši iliustracija.

Pirmas etapas: raktų gavimas.

Šio etapo metu bus iš Windows registro išgaunamas reikalingas raktų rinkinys. Šį etapą gal būt, pakaks atlikti tik vieną kartą,o gautus raktus naudoti su daug failų ir ilgą laiką. Jei jau turite raktinių failų rinkinį, galite iškarto pereiti prie antrojo etapo.

Reikalinga:

• Windows OS.
• Adobe Digital Editions: http://www.adobe.com/products/digitaleditions/
• Python 2.6: http://www.python.org/download/
• PyCrypto: http://www.voidspace.org.uk/python/modules.shtml#pycrypto
• ineptkey.pyw: http://vytax.freehostia.com/ineptkey.pyw

Eiga:

1. Windows OS parsisiųskite ir suinstaliuokite Python ir PyCrypto.
2. Paleiskite „Adobe Digital Editions“ ir prisijunkite su savo „Adobe ID“. Atverkite vieną, o geriau visas DRM apsaugotas knygas. Tada galima programą užverti.
3. Paleiskite skriptą „ineptkey.pyw“. Jis sugeneruos tame pačiame kataloge keletą „xxadaptkey.der“ failų. Juos visus nukopijuokite kur nors į atskirą katalogą, kad nepamestumėte.

Antras etapas: ePub failų atkodavimas.

Šio etapo metu bus atkoduoti patys ePub formato failai. Tam būtini pirmo etapo metu gauti raktai. O tiksliau tik vienas iš jų, bet nežinia kuris. Šį etapą priešingai, nei ankstesnis galima atlikti bet kurioje OS, kur tik veikia „Python“.

Reikalinga:

• Linux, Windows, Mac ar bet kuri kita Python palaikanti OS.
• Python 2.6: http://www.python.org/download/
• PyCrypto: http://www.voidspace.org.uk/python/modules.shtml#pycrypto
• TkInter/python-tk - (nereikalingas jei Windows OS)
• ineptepub.pyw: http://vytax.freehostia.com/ineptepub.pyw

Eiga:

1. Jeigu dar nesuinstaliuota, suinstaliuokite „Python“, „PyCrypto“, „TkInter“.
2. Paleiskite „ineptepub.pyw“.
3. Nurodykite ePub failo buvimo vietą, taip pat ir iškoduoto failo įrašymo vietą.
4. Nurodykite pirmąjį anksčiau gautą „*.der“ failą.
5. Spauskite „Decypt“.
6. Jeigu gavote „File successfully decrypted“ pranešimą vadinasi jums pavyko. Jeigu gavote pranešimą: „error: problem decrypting session key“ - vadinasi netinkamas raktas. Tada pasirinkite kitą „*.reg“ failą ir iš naujo bandykite atkoduoti.

Jeigu netiko nė vienas raktas, o tuos raktus pasigaminote seniai tada pabandykite iš naujo tuos raktus pasidaryti atlikdami pirmą etapą. Arba gali būti, jeigu skaitote šį straipsnį jau po keleto mėnesio nuo jo parašymo, kad DRM apsaugos atsinaujino ir šis DRM pašalinimo būdas jau nebetinka.

„acsm“ failai.

Kai kurios e-parduotuvės pateikia parsisiųsti tik „*.acsm“ formato failus. Tai tik nuoroda parsisiuntimui į kito formato failą. Jį paprastai automatiškai atidaro „Adobe Digital Editions“ skaityklė ir automatiškai parsiunčia ten nurodytus failus. Linux sistemoje ir ne tik, tą failą galite atsidaryti su bet kuria tekstų redagavimo programa. Ir failo parsisiuntimo nuorodą rasite tarp „<src>**</src>“ žymų.

Arba Linux vartotojai gali pasinaudoti komanda:

> wget `sed -n -e 's/.*<src>\(.*\)<\/src>.*/\1/p' file.acsm`

Nuviliantys lietuviškų e-knygų pardavėjai

Kasmet vis didesnį populiarumą įgauna internetinė e-knygų prekyba. Ne išimtis ir Lietuva, čia irgi atsirado kelios e-knygų parduotuvės. Išbandžius jas pasirodė, kad ne viskas taip gerai kaip atrodo.

zurnalai.lt

Pirmiausia, ko gero, atsirado zurnalai.lt internetinė parduotuvė. Ji specializuojasi įvairių žurnalinių leidinių prekyba. Turi ji ir nemažai privalumų:

• Patogus puslapis.
• Labai patogus atsiskaitymas.
• Labai patrauklios kainos.
• Didelis pasirinkimas.

Tačiau nepaisant to ji turi vieną esminį trūkumą: Visi parduodami failai pateikiami „*.exe“ formatu. Taip tai „Windows OS“ vykdomieji failai. Juos paleidus atsiveria „Flash Player“ pagrindu veikianti dokumentų peržiūros programa kartu su nusipirktu leidiniu. Deja ta dokumentų peržiūros programa savo patogumu nė iš tolo neprilygsta rimtoms dokumentų peržiūros programoms (Acrobat, Okular, Foxit Reader ir pan.). Tikrose dokumentų peržiūros programose, sukiojant pelės ratuką galimą dokumentą patogiai slinkti puslapiais aukštyn - žemyn ir skaityti. Čia priešingai, pereinant iš vieno puslapio į kitą dar kankina bjauri animacija. Taip pat labai nepatogiai veikia išdidinimo „Zoom“ funkcija.

Prieš keletą mėnesių nusipirkau rodos tris leidinius, ir iš jų nė vieno taip ir neperskaičiau. Tai sąlygojo ne tik skaitymo nepatogumas, bet dar ir tai, kad daugumas nusipirktų leidinių failų neveikia mano naudojamoje „Linux“ sistemoje.

Išvada: Daugiau nepirksiu. Kam pirkti daiktą, jei jis nė kiek nesuteikia malonumo ir pasitenkinimo.

www.ebooks.vgtu.lt

Tai prieš porą savaičių užgimęs naujas projektas. Jis talpina VGTU universiteto paruoštus įvairių sričių vadovėlius. Privalumą aš šiame puslapyje matau tik du:

• Didelis pasirinkimas.
• Prieš perkant galima peržiūrėti kiekvienos knygos turinį, ir kelis puslapius.

O toliau galėčiau vardinti tik trūkumus:

• Ne itin patogus puslapis.
• Trūksta informacijos apie apmokėjimo procesą ir dokumentų pateikimo formatą.
• Apmokėjimo metu, vartotojas nukeliamas į anglišką puslapį.
• Apmokėjimo valiuta - eurai.
• Kai kurių leidinių kainos ganėtinai didelės.
• Registruojantis prašoma įvesti labai daug nežinai kam reikalingos informacijos.

Bet nepaisant to didžiausias trūkumas tai vėlgi formatas. O tiksliau jo nebuvimas. Vartotojas nusipirkęs tą knygą, ją tegali peržiūrėti interneto naršyklės lange. Knygos net negalima parsisiųsti. Pirkėjas iš tiesų netgi yra šiek tiek išduriamas, jis leidinio iš tikrųjų nenusiperka o tik išsinuomoja prieigą prie to leidinio neribotam (tiksliau tol kol veiks serveriai) laikotarpiui.

Naršyklės lange vėlgi pasitinka „Flash Player“ pagrindu veikianti dokumentų peržiūros programa. Na tik šiuo atveju gal kiek patogesnė nei „zurnalai.lt“. Čia yra matoma dokumento struktūra ir galima greitai susirasti konkretų puslapį, taip pat yra paieška. Tačiau visos kitos skaitymo problemos išlieka.

Iš čia nusipirkau diskrečiosios matematikos vadovėlį. Kuris dar beje kainavo nepigiai, netgi 8.63€. Apmokėjimas vyksta kreditine kortele, tačiau pirmą dieną manosios kažkodėl nepriėmė. Laimei pavyko atsiskaityti kitą dieną. Tačiau nusipirkęs labai nusivyliau. Vien tam, kad paskaityti knygą, reikia atsidaryti interneto naršyklę, suvesti adresą, suvesti savo prisijungimo duomenis ir galiausiai susirasti konkrečią knygą. Tai yra absurdas.

Išvada: Pirksiu nebent jeigu būtinai prireiks (mažai tikėtina) kokios nors literatūros. Ir mokėsiu tik tai mažiausią kainą už patį trumpiausią siūlomą naudojimosi laikotarpį. Vėlgi kam mokėti pinigus, už tai kas visiškai nepatogu?

Apibendrinimas

Man visiškai suprantamas leidėjų noras sudaryti kliūtis kad šių jų parduotų leidinių nepaskleistų po visą internetą. Tačiau jų pasirinktos priemonės yra visiškai netinkamos. Mano manymu geriau leidėjai pateiktų, kad ir tuos pačius PDF failus. Tačiau juose įdėtų tiek matomas tiek ir nematomas pirkėjų identifikacijos žymas.

Garantuoju, kad kokiems 95% vartotojų nekiltų noras tą failą išplatinti pamačius, kad leidinio pirmajame puslapyje yra jų vardas, pavardė, banko sąskaitos kodas ir t.t. Prieš likusius 5% padėtų, nematomos žymos. Leidėjas aptikęs išplatintą kūrinį, pagal žymas galėtų atsekti vartotoją ir jį priduoti policijai.

Na ir galiausiai linkiu didelės sėkmės skaitykle.lt projektui. Jos naudojamą „ePub“ formatą supranta daugelis skaityklių ir tikiuosi, kad ateityje jų pateikiamų leidinių sąrašas stipriai išsiplės.

OpenDict Plasmoidas v0.2

Kadangi vienas mano puslapio skaitytojas komentaruose įkyriai skundėsi, tad šiandien turėdamas laisvo laiko nusprendžiau šiek tiek atnaujinti anksčiau pradėtą gaminti KDE4 grafinės aplinkos įskiepį. Taigi šiandien išleidau OpenDict plasmoido 0.2 versiją.

Šis įskiepis tai miniatiūrinis žodynas ant jūsų darbastalio. Juo galima paprastai ir greitai, be jokių papildomų programų ar internetinių puslapių, išsiversti jums nesuprantamas žodžius ir terminus. Jis remiasi Lietuvoje populiaraus OpenDict žodyno branduoliu ir naudoja jo žodynų failus. Patį OpenDict žodyną galite rasti čia: http://opendict.idiles.com/files/

Pakeitimai:

• Ištaisyta juodo teksto ant juodo fono problema. (Jei rasite žodyną failą su kuriuo ši problema egzistuoja, praneškite to žodyno pavadinimą man)
• Vykstant paieškai, nebepakimba visa grafinė aplinka. Aktualu naudojant internetinius žodynus.
• Sumažintas RAM vartojimas.
• Atsirado galimybė keisti šrifto dydį.

Kas reikalinga šio plasmoido veikimui:

• KDE 4.3 grafinė aplinka. (Teoriškai turėtų veikti ir su KDE 4.2, bet netestuota)
• OpenDict 0.6.3 žodynas (Su senesnėmis versijomis nebandyta)
• OpenDict programa privalo būti įdiegta standartiniame „/usr/share/opendict“ kataloge
• Būtini šie paketai (skirtingose distribucijose jie vadinasi kitaip): python-qt4, python-sip, python-kde4, python-kdebase4

Įsidiegti šį plasmoidą galite taip:

> plasmapkg -r opendict_plasmoid

> wget http://vytax.freehostia.com/opendict_plasmoid-0.2.plasmoid

> plasmapkg -i opendict_plasmoid-0.2.plasmoid

Galima įdiegti ir per grafinį „Add Widget“ dialogo langą jame pasirinkus „Install Widgets From Local File“.

Išleistas OpenOffice 3.2

Keistai sutapo, kad beveik tuo pačiu metu išleisti du svarbių atviro kodo projektų atnaujinimai. Vakar KDE 4.4, šiandien OpenOffice.org 3.2.

Šioje versijoje nerasite tokių akivaizdžių patobulinimų kaip ankstesnėje 3.1 versijoje. Tačiau tai nesumenkina šio leidimo svarbos:

Pagerintas formatų palaikymas:

• OpenOffice nuo šiol pradėjo OpenDocumet 1.2 formato palaikymą. Ši formato versija dar labiau standartizuota ir turinti naujų galimybių. Tai leis kurti su geriau įvairiomis programomis suderinamus dokumentus ir leis į dokumentų kūrimo priemones diegti naujų funkcijų.
• Pagerintas MS Office formatų palaikymas. OpenOffice nuo šiol palaiko šifruotus MS Office 2007 formatus.

Padidėjo veikimo sparta:

• Didžiausias patobulinimas tai pagreitėjęs programos paleidimas. Nuo šiol OpenOffice startuos net 50% sparčiau:
  
• Taip pat paspartėjo OpenDocument (*.odt, *.ods,...) formato dokumentų atvėrimas ir išsaugimas.

Daugybė kitų patobulinimų:

• Atsirado OpenType šriftų palaikymas. Anksčiau OpenOffice palaikė tik senesnio formato TrueType šriftus. Bet dabar beveik visi nauji tiek ir komerciniai, tiek ir laisvi šriftai kuriami naujesniu OpenType formatu. Tad šis atnaujinimas buvo būtinas.
• Atsirado nauji grafikų tipai. Taip pat ir pats grafikų kūrimas tapo paprastesnis ir tuo pačiu funkcionalesnis. Dabar galima labai paprastai redaguoti visus grafikų objektus.
• Kai kurios vartotojų retai naudojamos funkcijos funkcijos panaikintos iš OpenOffice. Jos dabar taps pasiekiamos įdiegus atitinkamus OpenOffice plėtinius („Extensions“). Patobulintas ir pats plėtinių palaikymas. Jų sąrašą galite rasti čia.
• OpenOffice Calc susilaukė daugybės naujų smulkių funkcijų ir klaidų ištaisymų kurios anksčiau trukdė produktyviam darbui.
• Visą atnaujinimų sąrašą galite rasti čia.

OpenOffice parsisiuntimas:

OpenOffice.org galite parsisiųsti iš autorių svetainės: http://download.openoffice.org/index.html

Šiek tiek statistikos:

• Trečiąją OpenOffice.org versiją iš oficialių šaltinių jau žmonės parsisiuntė 300 milijonų kartų.
• Italijoje OpenOffice naudoja apie 50% įmonių.
• Kitos šalys irgi nenusileidžia: Lenkija, Čekija - 22%, Vokietija - 21%, Prancūzija - 19%.
• MS Office pigiausia licenzija namų vartotojui kainuoja virš 400Lt. OpenOffice.org - 0Lt.

Klausimas:

Ar verta naudoti tokį brangų komercinį produktą, kai yra niekuo nenusileidžianti nemokama alternatyva?

KDE4.4 - asmeninė naudojimo nuomonė

Vakar pasirodė galutinė KDE4.4 grafinės aplinkos versija. Šią grafinę aplinkos versiją naudojau nuo pat RC1 pasirodymo, o tai jau bus keletas mėnesių. Tad galiu išsamiai nupasakoti pačius svarbiausius pokyčius ir naujoves.

KDE4 ir bendruomenė

Pirmiausia pastebimas šiek tiek pasikeitęs KDE pavadinimas. Nuo šiol programinis paketas vadinsis „KDE SC (Software Compilation)“. Pagal naują filosofiją, KDE tai bendruomenė kurianti programinę įrangą, dėl to programiniam paketui parinktas naujas pavadinimas.

Į KDE aplinką diegiama vis daugiau socialinio tinklo funkcijų. Įdiegtos OpenDesktop, twitter, identi.ca bendravimo priemonės.

Neatsiejama KDE bendruomenės dalis tapo http://www.kde.org/ puslapis. Naujos KDE SC versijos išleidimo proga jis stipriai atsinaujino.

Stabiliau ir sparčiau

Antras man labiausiai patinkantis pasikeitimas tai RAM suvartojimas. Dabar „plasma-desktop“ procesas niekada nenaudoja daugiau nei 80MB RAM. Kai tuo tarpu KDE 4.3 tas pats procesas iškart reikalaudavo 160-250MB RAM ir veikiant aplinkai toliau RAM sunaudojimas nepaliaujamai didėdavo. Šioje KDE4.4 grafinės aplinkos versijoje šių problemų nebeliko.

Tuo pačiu ištaisyta ir daugybė kitų klaidų. Kaip patys autoriai teigia, jie išviso ištaisė 7293 pastebėtas klaidas ir įdiegė 1433 vartotojų prašytas funkcijas.

Pagerintas langų valdymas

Dar vienas svarbus pasikeitimas, tai pagerėjęs valgų valdymas. Dabar labai paprastai galima ekrane išdėstyti du langus. Tai padaryti galima paprasčiausiai juos prie kairiojo ir dešiniojo ekrano kraštų. Man jau dabar ši funkcija tapo nepakeičiama dirbant su dokumentais:

Taip pat langus slankiojant jie prilimpa prie ekrano ir kitų langų kraštų.

Dar viena įdomi funkcija, tai langų kortelės. T.y. atsirado galimybė sujungti du ar kelis langus į vieną ir tada turėti vieną langą su kortelėmis. Tai tiesiog sumažina maišalynė tarp didelio skaičiaus įvairių langų.

KDE aplinka tapo draugiškesnė plačiaformačiams (widescreen) ekranams. KDE programose mygtukų juostose mygtukų pavadinimai iš apačios persikėlė į šoną. Šitaip taupomas programos lango aukštis.

Supaprastinti įvairūs nustatymų langai

Šioje KDE versijoje daug padirbėta prie įvairių nustatymų langų supaprastinimo. Dabar KDE versija tapo paprasčiau konfigūruojama, dabar jau lengviau surasti vieną ar kitą nustatymą. Nors mano nuomone KDE šioje srityje dar turėtų daugiau padirbėti.

Stipriai pakeisti darbastalio nustatymų ir naujų „plasmoidų“ langai. Daug pakeitimų ir pagrindinių nustatymų „system-settings“ lange:

Naujos ir pasikeitusios programos

Šiame KDE SC 4.4 programų rinkinyje atsirado naujų programų:

Pirmasis tai blogerių įrankis „Blogilo“. Tai programa skirta rašyti ir įkelti straipsniams į internetinius tinklaraščius. Anksčiau jis vadinosi „bilbo“ ir apie jį buvau jau rašęs:

Kita nauja programa tai „Bangarang“. Tai kol kas labai paprastas ir dar nelabai išbaigtas audio/video grotuvas su media centro galimybėmis. Šiam grotuvui dar labai trūksta kai kurių funkcijų, bet nepaisant to su programa paprasta sudarinėti grojaraščius, programa automatiškai sudarinėja dažniausiai grotų ir geriausiai įvertintų failų sąrašus ir t.t.:

Kai kurios programos šiek tiek visualiai pasikeitė. Iš jų viena tai „Gwenview“:

Naujos technologijos

Didžiausias šios srities pasikeitimas tai, kad KDE4.4 nuo šiol naudoja QT4.6 programinių bibliotekų versiją. Tai suteikė galimybę KDE programas naudoti didesniame skaičiuje platformų. Pvz.: Maemo, Haiku OS ir t.t. Taip pat QT programose atsirado galimybė naudoti įvairias animacijas ir kitus efektus. Pagerėjo našumas, QT4.6 esant galimybei naudoja OpenGL arba OpenVG ekrano objektų atvaizdavimui, tai sumažina procesoriaus apkrovimą. Taip pat su QT4.6 atsirado MultiTouchPad palaikymas KDE programose.

Stipriai patobulintas ir jau tapo naudotinas Neponuk failų indeksuotojas. Neponuk - tai KDE sistema leidžianti kaupti informaciją apie jūsų kompiuteryje esančius failus. Šios sistemos dėka jūs galite reitinguoti ir rašyti komentarus failams, greitai surasti dažniausiai naudojamus ir geriausiai įvertintus failus ir t.t. Šios sistemos privalumas tas, kad ją naudoja visos KDE programos. Tarkim įvertinę „Bangarang“ grotuve dainą penkiomis žvaigždutėmis, tokį pat įvertinimą rasite vėliau ir „Dolphin“ failų naršyklėje. Arba su „digiKam“ parašę komentarus nuotraukoms, juos vėliau sėkmingai galėsite skaityti ir pvz.: „Gwenview“, „dolphin“ ir kitose programose.

Asmeninė nuomonė

Akivaizdu kad su kiekvienu KDE leidimu ši grafinė aplinka tampa vis tobulesnė, vis spartesnė, vis funkcionalesnė. Tai sąlygoja vis didesnį šios grafinės aplinkos populiarumą, kuris ir vėl atsigauna po to kai daug kas nusivylė 4.0 ir 4.1 KDE leidimais. Kiek teko perskaityti KDE 4.4 apžvalgų, dar neteko perskaityti blogų atsiliepimų, ko nebuvo su ankstesnėmis versijomis. Jei tokios tendencijos išliks, tai manyčiau KDE dabartinį Gnome lyderiavimą stipriai sumažins.

Asmeninis darbastalis

OpenSUSE ir piršto antspaudų skaitytuvo konfigūravimas

Jau kelerius metus turiu kompiuterį su integruotu piršto antspaudų skaitytuvu. Bet tiek laiko neturėjau minčių jį kada nors išbandyti. Pasirodo jį naudoti kartu su OpenSUSE 11.2 sistema yra visai paprasta. Pirštų antspaudų (FingerPrint) skaitytuvus ko gero turi vis ThinkPad ir kiti brangesni ar verslo klasė nešiojami kompiuteriai. Pirštų apsaugos sistemų saugumo tikrai nenagrinėsiu. Mitų griovėjai ją jau nulaužė, bet kažin ar kas iš mano ar jūsų aplinkos darytų tą patį. Juolab kad visas prisijungimo prie sistemos naudojant piršto antspaudą yra labai greitas ir paprastas.

Konfigūravimas:

1. Atsidarykite Yast. Ir pasileiskite FingerPrint konfigūravimo įrankį:
   
2. Atsidariusiame lange pažymėkite „Use Fingerprint Reader“ ir „Start User Management after finish“. Ir spauskite Finish.
   
3. Naujai atsidariusiame lange pažymėkite savo vartotoją ir spauskite „Edit“.
   
4. Vėlgi naujai atsidariusiame lange pažymėkite „Set the User's Fingerprint“. Pažymėję spauskite „Add or Remove Plug-in“. Vėliau spauskite „Launch“ ir galiausiai įveskite savo piršto duomenis perbraukdami pirštu per skaitytuvą.
   

Prisijungimas naudojant piršto antspaudą:

Prisijungti labai paprasta. Tereikia tik prisijungimo lange paspausti „Unlock“ mygtuką ir perbraukti pirštu per skaitytuvą. Viskas labai paprasta ir greita.

Goggles muzikos grotuvas

Atsibodo kankintis su Amarok grotuvu. Kurio antroji versija yra kažkoks nesusipratimas. Laimei, kad atradau kitą, žymiai paprastesnę ir geriau veikiančią programą. Tai Goggles Music Manager.

Goggles Music Manager tai muzikos kolekcijos programa skirta, kuri gali sukatalogizuoti jūsų muziką pagal žanrą, atlikėją, albumą ar dainą.

Pagrindinės savybės:

• Paprasta, lengva ir reikalaujanti ypač mažai kompiuterio resursų.
• Palaiko Ogg Vorbis , FLAC, MP3 , MP4 , ASF ir Musepack audio failų formatus.
• Palaiko albumų viršelių paveikslėlius prisegtus prie pačių audio failų arba atskiruose failuose.
• Audio žymų redagavimas ir automatinis failų pavadinimų pervadinimas. Galimybė vienu metu redaguoti kelių failų žymas.
• Protingas rikiavimas. Rikiuojant yra neatsižvelgiama į tokius bereikšmius žodelius kaip „the, a, an“.
• Grojaraščių palaikymas. Kiekvienam grojaraščiui galima nusistatyti atskiras rodymo ir rikiavimo taisykles.
• Muzikos bibliotekos sąrašą ar grojaraščius galima eksportuoti tokiais formatais kaip: XSPF,PLS,Extended M3U,M3U, CSV.
• Drag-and-drop palaikymas tiek tarp KDE, tiek ir tarp Gnome programų.
• Parašyta naudojant FOX bibliotekų rinkinį. FOX tai pačios sparčiausios grafinės aplinkos bibliotekos iš visų.
• Naudoja vieną iš funkcionaliausių, xine multimedia varikliuką audio failų grojimui.
• Keičiamos ikonos. Kompiliuojant programą galima nustatyti naudojamą Gnome ar KDE ikonų stilių.
• Konfigūruojama grafinė aplinka su galimybe nustatyti minimalistinę programos išvaizdą. Jei programa sukompiliuota su FOX 1.7, yra galimybė persijungti į viso ekrano režimą su klavišu F11.
• Duomenims saugoti naudojama lengva ir sparti duomenų bazė SQLite3.
• Last-FM palaikymas.
• Ekvalaizeris.

Asmeniniai pastebėjimai:

Privalumai:

• Veikia itin sparčiai: Startuoja iškart, RAM suvartojimas tik 30MB, procesoriaus apkrovimas minimalus.
• Yra visos būtiniausios funkcijos. Nieko netrūksta.
• Patogi naudoti.

Trūkumai:

• Nelabai estetiškai atrodo.

Nuorodos:

• Projekto tinklapis: http://code.google.com/p/gogglesmm/

OpenSUSE 11.2

Šiandien pasirodė ilgai laukta OpenSUSE 11.2 versija. Į naująją OpenSUSE versiją įtrauktos stipriai patobulintos Firefox, OpenOffice.org, GNOME, KDE versijos. Taip pat įtraukta virš 1000 atviro kodo darbastalio programų, įskaitant visokeriopą serverių programinę įrangą ir programų kūrimo pagrindinius įrankius.

Sistemos branduolys

OpenSUSE 11.2 naudoja patį naujausią 2.6.31 Linux sistemos branduolį. Standartinė failų sistema nuo šiol bus Ext4, kuri garantuos žymiai didesnę veikimo spartą. Žinoma ir toliau palaikoma senoji Ext3 ir kitos failų sistemos, bet naujiems diskų skirsniams bus siūloma naudoti Ext4.

Naujas darbastalio sistemos branduolys - nuo šiol OpenSUSE turės dvi Linux sistemos branduolio versijas, vieną serveriams, kitą darbastalio kompiuteriams. Tai padaryta tam, kad tiek vienu, tiek ir kitu atveju būtų pasiekti geriausi funkcionalumo ir našumo rezultatai.

OpenSUSE 11.2 atnaujintas įrenginių tvarkyklių rinkinys, o tai reiškia dar didesnį skaičių palaikomų įrenginių. Ypatingas dėmesys skirtas NetBook tipo kompiuteriams. Kuriant šią sistemą stengtasi įtraukti visų šiuo metu esančių rinkoje NetBook kompiuterių palaikymą.

Darbastalis

OpenSUSE kaip ir anksčiau tęsia tradiciją į sistemą įtraukti unikalių darbastalio patobulinimų. Į OpenSUSE 11.2 įtrauktos dvi pagrindinės naujausių versijų darbastalio aplinkos: KDE 4.3 ir GNOME 2.28.

KDE vartojai galės pasidžiaugti FireFox ir OpenOffice programų integracija į KDE4 grafinę aplinką. Taip pat nemažai programų pritaikytos naujai KDE4 aplinkai įskaitant: KNetworkManager, Amarok, Digikam, k3b, Konversation ir kitas.

Gnome vartotojams turėtų patikti naujas aplinkos stilius pavadinimu „Sonar“.

Nesvarbu kokią grafinę aplinką vartotojas benaudotų, jis galės pasidžiaugti naujomis interneto naršyklės ir ofiso programų rinkinio savybėmis. Mozilla Firefox 3.5 suteiks naujas naršymo galimybes įskaitant kortelių perjungimo galimybę Ctrl+T klavišais ir privataus naršymo rėžimą ir kitas. OpenOffice.org 3.1 atneš dar daugiau patobulinimų, pavyzdžiui patobulinta dokumento komentarų funkciją ar stipriai patobulintą grafinių objektų valdymą.

Socialinių tinklų palaikymas ir programos

Į daugelį programų įtrauktas socialinių tinklų tokių kaip Facebook ir Twitter palaikymas. Įdiegta taip pat keletas šiam tikslui naujų programų. Visa tai yra patogiau ir paprasčiau nei naudojimasis internetinėmis tarnybomis.

• choqok - Naujas KDE4 grafinės aplinkos twitter ir identi.ca socialinių tinklų klientas
• gwibber - Naujas GNOME grafinės aplinkos klientas palaikantis Twitter, identi.ca, Facebook ir kitus socialinius tinklus.
• kopete - KDE pokalbių programa kuri nuo šiol palaiko Facebook IM protokolą.
• socialinių tinklų plasmoidai: KDE 4.3 atsineša su savimi Twitter/identi.ca ir openDesktop plasmoidus

Skirsniai ir failų sistemos

• ext4 failų sistema tapo pagrindinė naujai instaliuojamoms sistemoms.
• Btrfs naujos kartos failų sistema. Šią failų sistemą nuo šiol palaiko YaST konfigūravimo įrankis.
• YaST disko skirsnių kūrimo ir formatavimo įrankis, tapo dar paprastesnis ir funkcionalesnis.
• Atsirado galimybė užšifruoti visą disko skirsnį.

YaST patobulinimai

Į OpenSUSE 11.2 sudėtį įtraukta šio įrankio WEB aplinka. Tai padės lengviau sistemą administruoti nuotoliniu būdu. Atsirado galimybė ateityje internetu atnaujinti sistemą iš vienos OpenSUSE versijos į kitą, neperinstaliuojant visos OS.

Ir aišku nuo šiol YaST konfigūravimo įrankis turės naują logotipą.

Atnaujinimai ir siuntiniai:

Atnaujintos failų parsiuntimo galimybės su Zypper:

• Geresnis paketų parsiuntimas. Nuo šiol sistema pasirinks sparčiausiai veikiantį serverį.
• Galimybė tik parsisiųsti paketą be automatinio instaliavimo.
• Patobulintas paketų atnaujinimo įrankis GNOME grafinėje aplinkoje.

Media:

OpenSUSE 11.2 turi du svarbius instaliacijos laikmenų pakeitimus:

Pirmais tai hibridiniai ISO atvaizdai. Jie leidžia paprastai sistemos instaliaciją įrašyti į USB raktus ir iš jų instaliuoti ar paleisti OpenSUSE sistemą. Kaip tai atlikti? Tai paprasta:

• Atsidarykite Linux konsolės langą.
• Įkiškite USB raktą
• Susiraskite savo USB įrenginio adresą (pvz., /dev/sdb, /dev/sdc, ir t.t.).
• Ir paleiskite šią komandą: sudo dd if=<ISO FILENAME> of=<USB DEVICENAME> bs=4M

Ir leidę komandai užbaigti darbą iš to USB rakto galėsite laisvai instaliuoti NetBook ar kokį kitą kompiuterį, ar tiesiog įkrauti OpenSUSE sistemą be instaliavimo.

Kita naujiena, atsiradęs spausdintuvų palaikymas LiveCD diskuose. Iš šių diskų užkrovę sistemą dabar galėsite be vargo spausdinti ką tik norite. Taip pat į šių diskų sudėtį nepamiršta įdiegti grafikos programos The GIMP.

O taip naujoji sistema atrodo:

openSUSE 11.2 KDE grafinė aplinka su pasirinkta standartine „AIR“ tema:

openSUSE 11.2 GNOME grafinė aplinka su pasirinkta standartine „Sonar“ tema:

Naujai atrodantis QT4 pagrindu iš naujo sukurtas YaST konfigūravimo įrankis:

GIMP grafinis redaktorius paleistas sistemoje veikiančioje iš LiveCD disko

Nuorodos

• Angliškas pristatymas: http://en.opensuse.org/OpenSUSE_11.2
• Parsisiuntimo puslapis: http://software.opensuse.org/112/lt

AudioThumbs įskiepis KDE4 failų naršyklėms

Prieš porą dienų pavyko parašyti dar vieną KDE4 aplinkos įskiepį. Šį kartą tai įskiepis leidžiantis vietoje standartinių ikonų naudoti audio failuose įklijuotus paveikslėlius. Tai dažniausiai būna Audio CD albumo viršelis. Šitaip pagal viršelį failų naršyklėje lengviau rasti norimą albumą, atlikėją ar dainą. Palaikomi audio formatai: MP3 ir FLAC. Ateityje ketinu jų įtraukti daugiau.

Jeigu norite įterpti paveiksliukus ar redaguoti audio failų žymas („Tag“), naudokite Kid3 ar kokią kitą ID3 redagavimo programą.

Parsisiuntimas:

Projekto išeities tekstus galite pasisiųsti iš kde-look.org svetainės.

Kubuntu paketus rasite čia: https://launchpad.net/~samrog131/+archive/ppa

Arch - http://aur.archlinux.org/packages.php?ID=31739

OpenSUSE 11.2 - http://download.opensuse.org/repositories/home:/Vytax/

Kompiliavimas iš išeities tekstų:

cd ~/AudioThumbs-0.1

mkdir build

cd build

cmake -DCMAKE_INSTALL_PREFIX=`kde4-config –prefix` ..

make

sudo make install

kbuildsycoca4

Minitube - Naujas Youtube grotuvas

Visada smagu išbandyti naujai atsiradusią atviro kodo programą. Šį kartą tai bus Minitube.

Minitube - tai programa skirta groti video įrašams iš Youtube puslapio. Tai paprasta programa pagal pateiktus paieškos raktažodžius formuojanti grojaraščius ir juos iš kart grojanti. O tai suteikia televizijos įspūdį.

Programa visiškai nenaudoja jokios Web sąsajos ar Adobe Flash grotuvo. Dėl to ji veikia ypač sparčiai. Vaizdo įrašo grojimui naudojamas sisteminis video grotuvas. Kas garantuoja geresnę vaizdo kokybę ir spartą.

Programa rašyta su QT4 ir yra multiplatforminė. Programos autorius pateikia sukompiliuotas programos versijas Linux, Mac OS ir Windows vartotojams.

Iš pagrindinių privalumų galima būtų paminėti: sparti, paprasta, patogi. Iš trūkumų pastebėjau tik: Galėtų groti Youtube HD kokybės įrašus jei įmanoma, dabar groja tik HQ kokybės įrašus. Ir galėtų būtų galimybė išsaugoti video įrašus diske, juolab kad programa juos vistiek parsisiunčia.

Norėčiau pastebėti, kad programa puikiai atitinka Unix filosofiją. Programa atlieka tik vieną konkrečią funkciją, bet užtat tą funkciją atlieka puikiai.

Nuorodos:

Programos autorių puslapis: http://flavio.tordini.org/minitube

OpenDict Plasmoidas KDE4 grafinei aplinkai

Per porą vakarų išėjo pagaminti štai tokį KDE4 aplinkos plasmoidą. Tai supaprastinta OpenDict žodyno versija kurią galima įsidėti tiesiog į patį KDE4 darbalaukį. OpenDict tai lietuvių sukurta atviro kodo ir universali žodynų programa. Detalesnį aprašymą galite pasiskaityti čia: http://www.akl.lt/projektai/?doc=OpenDict.html

Panorau šį projektą padaryti dėl to, kad pati OpenDict programa yra man pernelyg sunkiai pasiekiama ir nepatogi. Programa ganėtinai lėtai pasileidžia, be to ir paleidus dar papildomai kas kart reikia pasirinkti žodyną. O šitas plasmoidas bus visada po ranka, kai tik staiga prisireiks išsiversti kokį nors nesuprantamą žodį.

Šis įskiepis, kaip ir pati OpenDict programa yra parašyti Python kalba. Pradėjau šį darbą neturėdamas nė jokio supratimo apie šią kalbą. Tad viską stengiausi atlikti kuo paprasčiau. Originalioje OpenDict programoje yra sudėta daugybė įvairių apsaugų nuo lūžimų ir pan. Aš jų iškart stengiausi nenaudoti. Jas galbūt įdiegsiu vėliau, jei to prireiks. Lygiai tai pat ir su įvairiomis funkcijomis, įdiegiau tik pačias pagrindines, nes esu tikras, kad jų visų čia ir nereikia.

Norėčiau iškart įspėti, šis plasmoidas dar toli gražu nebaigtas. Čia dar tik pati pradinė stadija. Gali pasitaikyti daugybė lūžimų ar kokių kitų neveikimų. Būčiau dėkingas jei apie tai praneštumėte.

Kas reikalinga šio plasmoido veikimui:

• KDE 4.3 grafinė aplinka. (Teoriškai turėtų veikti ir su KDE 4.2, bet netestuota)
• OpenDict 0.6.3 žodynas (Su senesnėmis versijomis nebandyta)
• OpenDict programa privalo būti įdiegta standartiniame „/usr/share/opendict“ kataloge
• Būtini šie paketai (skirtingose distribucijose jie vadinasi kitaip): python-qt4, python-sip, python-kde4, python-kdebase4

Įsidiegti šį plasmoidą galite taip:

> wget http://vytax.freehostia.com/opendict_plasmoid-0.1.plasmoid

> plasmapkg -i opendict_plasmoid-0.1.plasmoid

Galima įdiegti ir per grafinį „Add Widget“ dialogo langą jame pasirinkus „Install Widgets From Local File“.

Nuorodos:

• Patį OpenDict žodyną galite parsisiųsti iš čia: http://opendict.idiles.com/files/

Lietuvos seimo e-pašto saugumas?

Šiandien pro akis nepraslydo atėjęs laiškas iš webmail.lrs.lt pašto sistemos. Dėl įdomumo nusprendžiau atverti šį adresą. Ir labai nusistebėjau kai išvydau štai ką:

Norint patekti į puslapį Firefox naršyklėje reikia paspausti papildomai kelis mygtukus ir perskaityti pranešimą, kad saugumo sertifikatas yra visai ne saugus:

Na jei tai būtų eilinis puslapis tai nekreipčiau dėmesio. Betgi čia Lietuvos respublikos seimas. Svarbesnės įstaigos Lietuvoje gi negali būti. Įdomu kas čia kaltas? Eilinis nekokybiškas viešasis pirkimas? Seimo IT skyriaus nekompetencija? Kriiiizė, juk patikimi sertifikatai kainuoja?